Vinilas laiko kilpoje

Tai, kas buvo įprasta, tapo retenybe, vėliau – unikumu, o galiausiai ir vėl savaime suprantamu daiktu. Šioje laiko kilpoje vis atsisukame į tai, kas mus ne kartą sudomino ar sujaudino.

Muzikos klausytojai periodiškai sugrįžta prie pačių jautriausių ir įtaigiausių praeities melodijų. Namų garso sistemų naudotojai vis prisimena senąsias laiko patikrintas technologijas. Kalbėdamas apie šiuo metu neregėtai išpopuliarėjusias vinilines plokšteles, norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai – ne vien tik nostalgiją žadinantis instrumentas.

Kaip jau ne kartą esu rašęs, namų garso sistemas priskiriu audiovizualiniam menui. Patefonas – vienas patraukliausių meninės garso technikos instaliacijos elementų.

Trumpam atsigręžkime į laiko kilpą, kai XXI amžiaus vinilo sugrįžtuvės buvo švenčiamos su itin brangiais, įspūdingų formų patefonais. Taip, tuomet tai buvo išskirtinis reiškinys. Tačiau neilgai trukus ir vėl vinilinių plokštelių atkūrimo technika tapo daugeliui prieinama ir įprasta. Sakydamas „prieinama“ turiu omenyje tai, kad už vidutinę algą galima įsigyti vidutinės kokybės garso atkūrimo įrenginį.

Muzikinis centras „Pyle Bluetooth Vertical Turntable“ su vertikaliai įtaisytu vinilinių plokštelių grotuvu.

Prekių paklausumą rodo ne tik kišenės nekiurdančios kainos, bet ir jų įvairovė bei pritaikymo galimybės. Kaip praeities ir šiuolaikinių technologijų simbiozę norėčiau pristatyti muzikinį centrą „Pyle Bluetooth Vertical Turntable“. Tai „viskas viename“ kategorijos aparatas su vertikaliai įtaisytu vinilinių plokštelių grotuvu, viename korpuse įmontuotais garsiakalbiais, stereofoniniu stiprintuvu, ASK (analoginis skaitmeninis keitiklis, angl. ADC) ir „Bluetooth“ sąsaja. Beje, šiuo metu rinkoje yra keletas vertikalių patefonų, kurie kausto dėmesį savo dizainu, o ne garso atkūrimo savybėmis.

Taigi per „Pyle Bluetooth Vertical Turntable“ siūloma klausyti vinilinių plokštelių, kopijuoti vinilo įrašus į skaitmeninius failus, atkurti muziką iš USB atmintukų. Taip pat jį galima naudoti kaip „Bluetooth“ garso kolonėlę transliuojant muziką iš išmaniojo telefono arba mėgautis neįprasta jo retro stiliaus išvaizda. Šiuo originaliu muzikos centru neprekiaujama Lietuvoje, tačiau yra galimybė įsigyti jį internetu (JAV kainuoja 120 dolerių).

„HYM Originals Seed“ muzikinis centras su vinilinių plokštelių grotuvu turi „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“ sąsajas.

Štai japonai siūlo „Hi-Fi“ lygio muzikinį centrą su integruotu patefonu. „HYM Originals“ bendrovė iš Tekančios Saulės šalies sukonstravo „Seed“ aparatą, galintį atkurti muziką iš vinilinių plokštelių. Jis turi „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“ sąsajas, 70 W garso stiprintuvą ir dviejų juostų akustinę sistemą. Skirtingai nei „Pyle“ modelis, „HYM Originals Seed“ yra šiuolaikiško dizaino ir gerokai brangesnis (interneto prekiautojai užsiplėšia 735 dolerių, Lietuvoje jais neprekiaujama).

Tarp jau paminėtų muzikinių centrų yra aparatas, kurį pagal kainą ir dizainą galima vadinti aukso viduriu. Tai japoniškas „Teac LP-R500“, sujungiantis vinilinių plokštelių, garso kasečių, kompaktinių diskų grotuvus, radijo imtuvą ir gan neblogai skambančią akustinę sistemą su stereofoniniu stiprintuvu. Beje, čia įmontuotas patefonas atkuria muziką iš trijų greičių (33, 45 ir 78) vinilinių plokštelių. „Teac LP-R500“ dizainas primena aštuntąjį dešimtmetį. Vinilas ir garso kasetė – mano vaikystės laikmenos, ką čia daugiau bepridurti. Nebent, kad šį muzikinį centrą galima įsigyti už 429 eurų (prekiaujama Lietuvoje).

Muzikinis centras „Teac LP-R500“, sujungiantis vinilinių plokštelių, garso kasečių, kompaktinių diskų grotuvus ir radijo imtuvą.

Dar kartą grįžkime prie laiko kilpos ir vinilo. Turbūt nustebote, kad pirmuose dviejuose pristatytuose muzikiniuose centruose yra keitikliai, analoginį garso signalą keičiantys į skaitmeninį.

Dar didesnei intrigai sukurti pateiksiu jūsų dėmesiui „Sony PS-HX500“ patefoną, pritaikytą įrašams perrašyti iš vinilinės plokštės į didelės raiškos muzikinius failus DSD (2,8 arba 5,6 Mhz) ir PCM (iki 24/192) formatais. Priminsiu, kad garso rašymo formatas DSD buvo sukurtas muzikos įrašams kaupti ir atkurti didele raiška (naudojamas SACD diskams ir „Hi-Res“ failams). Pro pirštus žvilgtelėjęs į kol kas nemokamai internete pasiekiamą didelės raiškos muziką, turbūt ne vienas pastebėjo, kad prie prierašo „Hi-Res“ dažnai pasitaiko prierašas „kopijuota iš LP“ (vinilinės plokštelės). Hm…

„Sony PS-HX500“ plokštelių grotuvas su DSD Hi-Res keitikliu.

Tai išeitų, kad viena seniausių garso laikmenų žemėje nuo pat pradžių buvo didelės raiškos? Gal, tiksliau, muzika rašyta analoginiu būdu, neskaidant garso signalo į kvadratus, net nesvarbu, kokio dydžio tos dalelės (kokia raiška). Aišku, aš paspalvinau realybę, šiek tiek sutirštinau spalvas. Visgi ant „Sony PS-HX500“ patefono puikuojasi „Hi-Res“ užrašas. Šiame aparate integruotas ASK (analoginis skaitmeninis keitiklis, angl. ADC), skirtas koduoti garso signalui iš vinilinės plokštelės DSD ir PCM formatais (galima nemokamai atsisiųsti iš oficialaus „Sony“ tinklalapio kompiuterinę programą „Hi-Res Audio Recorder“, pritaikyta „OS X“ ir „Windows“).

Mano aprašyti keli pavyzdžiai rodo, kaip plačiai šiandien naudojamos vinilinės plokštelės (kai kam – iš tolimos praeities sugrįžusi laikmena). Norintiems papildyti šią temą siūlau žvilgtelėti čia. Didžiausią autoritetą pasaulio audiofilų ir namų garso sistemų bendruomenėse turintis leidinys „Stereophile“ paskelbė 2017 metų rekomenduojamų komponentų sąrašą  – jame užtikrintai karaliauja vinilinių plokštelių atkūrimo įranga ir priedai.

„Rega Planar 1“ plokštelių grotuvas su naujausiu RB110 tonarmu ir „Carbon“ galvute.

Iš čia išplaukia dar viena laiko kilpa. „Stereophile“ rekomendacijų sąraše yra net trys britų bendrovės „Rega“ patefonai (prieinamos kainos kategorijoje yra „Rega Planar 1“ modelis už 349 eurų). Lietuvoje „Rega“ vinilinių plokštelių atkūrimo technika pradėta prekiauti 2002 metais. 2002-aisiais bendrovė „Sony“ pradėjo SACD („Super Audio CD“) formato populiarinimo pasaulinę kampaniją. Tuomet prekyboje pasirodė pirmasis SACD grotuvas „Sony SCD-1“ (ir šiandien turiu galimybę naudoti šį grotuvą). 2002-aisiais buvo atverti vartai didelės raiškos muzikos įrašams. Tais pačiais metais, lygiagrečiai su „Hi-Res“ muzika, buvo pradėta garsiau kalbėti apie vinilines plokšteles.

Manyčiau, kad Lietuvoje namų garso sistemų srityje koja kojon žengiame su pažangaus pasaulio bendruomenėmis. Ir tik keli provincialūs rėksniai, sovietinės ideologijos įkaitai, bando tai nuneigti.

2 komentarai

  • xyz parašė:

    Kad datą sumaišėte, SACD formatas pasirodė ir Sony SCD-1 grotuvas į rinką pateiktas 1999 metais, ne 2002.

    • Raimondas parašė:

      1999 metais buvo pristatyta (introduced). Realiai pradėta prekiauti nuo 2002 metų. Europoje oficialus SACD įvyko 2003 metais Miunchene (pats dalyvavau). Pirmi SACD hibridai prekyboje pasirodė 2002 metais (iki tol tik demo versijos). Su Sony SCD-1 grotuvu pradžioje buvo tech. kliūčių (stabili versija nuo tų pačių 2002).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 47 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Cambridge Audio EDGE NQ

Labai geras tinklo grotuvas – Cambridge Audio EDGE NQ. Išties geras, juolab kad kokybiškų tokio...