Tobulo garso paieškos (STUDIO archyvas)

Svarbiausia garso technikos paskirtis – atkurti natūralų pirminį garsą, tokį, koks buvo įrašytas į plokštelę. Vilnietis Antanas Mieliauskas aistra garso aparatūrai užsidegė prieš daugiau nei keturiasdešimt metų. Tada, kai tėvas į namus parnešė pirmąją lempinę radiolą, tapusią langu į muzikos pasaulį. „Investicija į kokybišką garso atkūrimo įrangą ir muziką – tai investicija į save, į savo sveikatą“, – įsitikinęs A. Mieliauskas.

Antano Mieliausko eksperimentai derinat garso atkūrimo komponentus nustebino ne vieną audiofilą. Kartais jis priversdavo net labai vidutinišką techniką prabilti virtuozišku skambesiu.

Antano Mieliausko eksperimentai derinat garso atkūrimo komponentus nustebino ne vieną audiofilą. Kartais jis priversdavo net labai vidutinišką techniką prabilti virtuozišku skambesiu.

Brangesnis – nebūtinai geresnis

„Komercija valdo ir šios srities rinką. Manau, kad „High End“ ir kitos panašios sąvokos dažnai yra sugalvotos vien tam, kad būtų galima pagrįsti gaminio kainą. Nebūtinai aparatūra už milijoną litų skambės geriau nei už šimtą tūkstančių. Svarbu atrasti savo garsą, o kiekvienas iš mūsų, šešių milijardų, girdi skirtingai. Susideda daug faktorių, juk tokio paties koncerto taip pat antrą kartą nepakartosi. Tarkim, pats pirmasis gamintojo sukurtas komponentas dažnai būna ir geriausias, vėliau viską užgožia komercija. Kaip ir dažnas dainininkas, kol netampa populiarus, kuria, stengiasi, o gavęs pripažinimą pradeda ieškoti naujų emocijų, vieni griebiasi narkotikų, kiti – alkoholio“, – aiškino A. Mieliauskas.

Aparatūros testai rodo, jog perkant dešimt kartų brangesnį stiprintuvą, garso kokybė maksimaliai pagerėja penkiais procentais. Tačiau kiekvienas procentas gali tapti labai svarbus. Kitu atveju, klausantis muzikos, atsiranda disbalansas, žmogus negali visiškai atsipalaiduoti, įsijausti į kūrinį. Kiekvienas tinkamai parinktas komponentas gali pakelti kokybę keliais procentais, o viską susumavus atsiranda didelis skirtumas. Netinkamai kambaryje išdėstytos akustinės kolonėlės gali „atidirbti“ tik trečdalį savo potencialo. „Prieš beveik keturiasdešimt metų atsiradus elektroniniams mušamiesiems instrumentams, prasidėjo ir pačios garso technikos lenktynės, kurios dažnai pakvimpa chemija, sintetika. Natūralumas yra muzikos pagrindas. Dabar dažnai diskutuojama, kada vėl sugrįšime prie tikrųjų jos ištakų, kurias išstumia MP3 formato įrašai, internetas, laisvas priėjimas prie muzikos šaltinių“, – dėstė A. Mieliauskas.

Milimetrų reikšmė

Nuo 1965-ųjų Vilniuje jau veikė garso technikos mėgėjų bendruomenė. Tais laikais kokybiškos produkcijos buvo galima gauti nebent diplomatiniais kanalais per JAV, Kanadoje ir kitose šalyse gyvenančius giminaičius. Kiekvienas garso technikos egzempliorius tuomet atrodė pats geriausias. A. Mieliauskas ne vienerius metus dirbo operatoriumi Lietuvos kino studijoje ir apkeliavo Sovietų Sąjungą. Įsiminė tai, jog sovietmečiu gamyklose buvo įrengiami poilsio kambariai, kuriuose skambėjo raminanti muzika. „Garsas gali būti naudojamas įvairiose srityse. Vienas pažįstamas mokslininkas, kuris specializuojasi garso vibracijų tyrimų srityje, kartą pasakė, jog darbo turės tol, kol žemėje bus gyvybė. Nes viskas aplinkui virpa – kiekvienas daiktas, kiekvienas atomas. Teko apsilankyti ir to meto Vilniuje įsikūrusiuose centriniuose KGB rūmuose. Ten buvo įrengta keletas kamerų, kurių sienos iškaltos metro storio guma, nepraleidžiančia jokio garso. Į tokią kamerą uždarytas žmogus dažnai per labai trumpą laiką būdavo taip paveikiamas mirtinos tylos, kad sutikdavo duoti bet kokius parodymus, – įspūdžiais dalijosi A. Mieliauskas. – Kas dėl garso technikos, tai ir ji, priklausomai nuo gamintojo ir modelio, pačią tylą atkuria skirtingai.“ Nuo tų laikų iki dabar Antanas savo namuose pakeitė jau daugiau nei 20 aparatūros komplektų ir toliau ieško tobulesnio garso.

Kambario, kuriame yra įrengta garso sistema, lubas A. Mieliauskas iškalė specialia medžiaga, panaikinančia susidarantį aidą. „Muzika yra niuansų rinkinys. Netgi kambario temperatūra turi įtakos jos kokybei. Rengiant aparatūrą, pats paskutinis, bet svarbiausias darbas yra tinkamas kolonėlių vietos parinkimas. Savąsias stumdžiau dvi savaites, kol galiausiai liko milimetrai. Yra firmų, kurios pačios atvažiuoja ir įrengia garso techniką, parenka tinkamą vietą. Tačiau Lietuvoje tokių profesionalų trūksta, – teigia A. Mieliauskas. – Važinėju po parodas, lankausi pas pažįstamus audiofilus, užsuku į salonus, taip lavinu savo klausą, žinias ir suvokimą. Lietuvoje žinau ne vieną žmogų, į kokybišką garso atkūrimo įrangą namuose investavusį milijoną ir daugiau litų. Žinoma, jie viešai nesiskelbia, nes dažniausiai yra visuomenėje žinomi žmonės, aparatūrą renkasi per tarpininkus užsienyje. Nežinau, ar tokio lygio technika jiems kelia pasitenkinimą, tačiau atrodo tikrai puikiai.“ A. Mieliausko nuomone, vieno kokybiškos garso technikos komponento kaina prasideda nuo tūkstančio eurų. Šioje grupėje vyksta aršesnė kova, daugiau naujovių ir įdomybių. Beje, firmos dažnai bijo vadinamųjų testų už užuolaidos, kai vertintojai nematydami lygina įvairius garso sistemų komplektus. Dažnai vėl pasitvirtina taisyklė, jog brangiausias nėra geriausias.

Garso technikoje – savo mados

Garso technika reikėtų pradėti domėtis nuo pradinės klasės, nebūtina iškart pulti prie brangios įrangos. Tada pažįsti, kaip keičiasi garsas, o kartu atsiranda ir praktinis patyrimas. Šiuolaikinė „vartojamoji“ muzika dažnai yra tik garsų rinkinys, o klasikinės muzikos – smuiko stygos ar pianino skambesio – nepakeisi. A. Mieliauskas vieną po kito keičia muzikinius įrašus ir eksperto ausimi vertina garso niuansus. Skambant „AC/DC“, įrašui girdisi kiekvienas gitaros girgžtelėjimas, o lietuviškojo folkloro atstovų „Sadūnų“ įrašas savo kokybe plika ausimi niekuo nenusileidžia užsienio studijose darytiems įrašams. Už muzikos tikrumą ateityje teks mokėti vis brangiau, nes mažėja natūralių išteklių, metalų, iš kurių gaminama „High End“ technika, atsargos. Per pastaruosius kelerius metus kokybiškos garso aparatūros gamintojai kainas kilstelėjo apie 30 procentų, kai kurie kainas padidino netgi dvigubai. Garso mėgėjų pasaulyje mados taip pat keičiasi. „Taip pat nepritariu požiūriui, kad norint įsijausti į muziką reikia gerti vyną ar kitą alkoholį. Galbūt tai padeda atsiskleisti emocijoms, tačiau toks klausymas nedaug ko vertas. Ryte atsibusi skaudančia galva ir iš to jokios naudos. Tai bohemiškas požiūris. Kartais vakare į namus parsinešęs naują įrašą, naktį susapnuoju vieną iš jame atliekamų kūrinių. Pabudęs ryte, paleidi kompaktinį diską ir klausaisi, ar sapne pasąmonė atkūrė tas pačias natas. Muzikinė atmintis, žinoma, per tuos metus smarkiai išlavėjo, nors jaunystės noras tapti muzikantu liko neįgyvendintas. Tačiau dabar su malonumu klausausi kitų kūrybos. Muzika – tarptautinė kalba, suprantama visame pasaulyje, man leidžia atsipalaiduoti ir džiaugtis gyvenimu“, – pripažino garso gurmanas.

A. Mieliauską kalbino Tomas Fedaravičius

 

There are no comments yet

Why not be the first

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 47 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Cambridge Audio EDGE NQ

Labai geras tinklo grotuvas – Cambridge Audio EDGE NQ. Išties geras, juolab kad kokybiškų tokio...