Pasitenkinti arba patenkinti, arba…

Straipsnių ciklas diskusijoms – „Audioterapija“

Negaliu atsistebėti tais, kurie moka sau gerai padaryti, tačiau nesugeba patenkinti kitų. Jie veržiasi į tavo lovą, nurodinėja, kaip ką daryti ir ką patirti… bet kaip nėra to efekto, taip nėra. Ir jautiesi žmogus kaltas: gal kažko nesupratai, gal ne tuo kampu pasisukai. Juk tau gero norėjo ir tik dėl tavęs stengėsi…

Kalbu apie tuos DIY (Do it yourself) atstovus, kurie žino, kaip viską sukonstruoti, pagerinti ir patobulinti, bet nesugeba (arba nenori) sukurti produkto. Jiems apskritai sunku orientuotis elementarioje rinkos grandyje gamintojas – gaminys – vartotojas ir kokią funkciją šioje sekoje atlieka pardavėjas.

Ir apie ką čia aš

Kokia musė man įkando?

Ogi vėl ir vėl, ir vėl… Keičiasi eilinis ciklas… vieni išeina, kiti ateina.

Klausimas – kaip išparduoti savo aparatūrą? Kokią aparatūrą? A, šitą… – dėžės dėžutės, inkilai, grabai, spintos ir lentos… Nei vardo, nei kilmės… nei produkto. Kai man įgrysta, visus siunčiu į metalo supirktuvę arba į mišką lesyklų statyti. Deja, lietuviškiems DIY šedevrams antrinės rinkos beveik nėra. Kaip pavyzdį galima pamatyti vieną tokį gražų stiprintuvą, kabantį išpardavime jau ne pirmus metus. O šio stiprintuvo kūrėjai Lietuvoje jau turėjo užsitarnavę vardą…

Ne mažiau už konstruktorius agresyvūs ir tobulintojai. Tereikia gamykliniame aparate pakeisti kelis kondensatorius ar lempas, ar dar ką nors – ir bus tikras „High End“. Žiūrėdamas į tokius patobulinimus kaskart prisimenu A. Čypo pripučiamas moteris (autorius straipsnių cikle „Sistemos derinimas“ kaip alegoriją pasitelkia veikėją Gvidą, sumaniusį patobulinti pripučiamą moterį Garsę).

Klausimėlis A. Čypui: ar gali pripučiama moteris įstatyti pripučiamus ragus?

Pažįstu ne vieną muzikos mylėtoją, išleidusį meistreliams ne tik dešimtis, bet ir šimtus tūkstančių litų, tačiau taip ir likusį nepatenkintą, o ramybę atradusį įprastuose džiaugsmuose (su žinomų gamintojų žinomais produktais).

SU ar BE marketingo

Garso technikos pardavėjas – būtinai neigiamas personažas – aferistas ir šarlatanas. Trumpiau tariant – marketingas. Bet kas, susijęs su informacijos viešinimu, yra tas pats blogasis marketingas. Net ir produktai skirstomi į geruosius BE marketingo ir bloguosius SU marketingu. Nors tai viso labo tėra rinkodara (angl. marketing) – būdas (kelias) rasti gaminiui pirkėją. O dabar apie tuos, kurie BE ir kurie SU.

Daugelis garso technikos produktų turi panašios struktūros kainodarą. Nuo 100 proc. mažmeninės kainos gamintojui tenka apie 30 proc., o visa kita skirta išlaidoms produktui patekti pas vartotoją. Kalbant apie ypač brangią „High End“ klasės įrangą, galutiniam pirkėjui įprastai daroma 20–30 proc. nuolaida (dažniausiai, kai perkama visa audiosistema). O dar priskaičiavus mokesčius, logistikos, prekyvietės, personalo ir garantinės priežiūros išlaidas, likusi dalis kaip pardavėjo pelnas jau neatrodo tokia reikšminga. Esminis skirtumas – pirkėjo paieškos ir informacijos skleidimo būdai.

Tradiciniai audiotechnikos gamintojai (plačiai žinomi prekės ženklai) dažniausiai rinkodaros išlaidas dalijasi su prekybos partneriais. Tai reklama, dalyvavimas specializuotose parodose, produktų pristatymo renginiai ir t. t. Nedidelės manufaktūros ar įmonės, neseniai pradėjusios komercinę veiklą, linkusios rinkodarai skirtas lėšas atiduoti pardavėjui kaip didesnę prekybos maržą (su įpareigojimais populiarinti gaminį).

2006 metai. „Bowers & Wilkins“ gamykla Londone. Tai vienas iš daugelio sykių, kai teko iš arti (iš vidaus) stebėti akustinių sistemų kūrybos ir gamybos procesus. Nuotraukoje labai retos baltos spalvos „Nautilus“ kolonėlės.

Tiesa, atidžiau žvilgtelėjus, didžiųjų ir mažųjų gamintojų kainodaroje išlaidos rinkodarai, procentėliai nuo galutinės prekės kainos yra panašaus dydžio. Tiesiog vieni jų naudoja profesionalią rinkodarą (tam samdo specialistus), o kiti dažniausiai apsiriboja buitinėmis technologijomis (pasakų, apkalbų ir gandų skleidimu). Pavyzdžiui, vienas iš populiarų partizaninės rinkodaros būdų yra bendradarbiavimas (finansavimas) su specializuotų pokalbių svetainių (forumų) aktyvistais. Čia rasite gana atvirą vieno iš rusiškų forumų aktyvisto išpažintį.

Beje, rusiški forumai lietuviškoms DIY ir audiobendruomenėms daro didžiulę įtaką. Tą lengva atpažinti vien iš mūsiškių specialistų rašomų tekstų ir kalbų (rusiška sakinių struktūra). Viena vertus, rusiškose pokalbių svetainėse galima rasti atviresnės ir išsamesnės informacijos nei vakarietiškose, kita vertus – mūsų Rytų kaimynų interneto partizanai yra itin agresyvūs.

Kaip išimtis yra keletas kultinių garso technikos gamintojų, kurių produkcijos entuziastai savanoriškai populiarina savo mėgstamą prekės ženklą. Tokių gaminių savikaina yra gerokai aukštesnė, o jų garso atkūrimo kokybė – pagrindinis rinkodaros variklis. Visgi tai išimtis, o tų išimčių aš suskaičiuoju tik dvi ar tris.

Tai garso kolonėlės, kurioms Lietuvoje buvo mestas iššūkis.

Gal geriau, bet ne pigiau

Kažkada spausdintiniame žurnale STUDIO aprašiau 470 tūkst. litų vertės garso kolonėles. Tuomet viename iš lietuviškų teminių forumų buvo iškelta hipotezė, kad galima pagaminti dešimtkart pigesnę ir geresnę akustinę sistemą.

Pasakyta, padaryta. Turime dabar Lietuvoje pagamintas garso kolonėles panašios kainos kaip ir „Grande Utopia“…

Apskritai sukurti produktą, galintį tenkinti kitų poreikius ir kurio kaina atitiktų kokybę (pagal rinką), yra procesas, reikalaujantis ne tik ypatingų sugebėjimų, bet ir komandinio darbo. Net inžinieriai, baigę tokias mokymo įstaigas kaip MIT (Massachusetts Institute of Technology) ar Stanfordo universitetą, turintys ilgametę patirtį akustikos ir radioelektronikos srityse, yra priklausomi nuo komandinio darbo rezultatų, įskaitant ir rinkodaros specialistus.

Tai ar gali patyręs DIY specialistas patenkinti vartotoją? Manau, kad mūsų krašte netrūksta gabių inžinierių, tačiau daugeliui atsiskleisti trukdo sovietinio mentaliteto likučiai (primenantys deficito – „po blatu“ ir „iš po skverno“ laikus). O ir nuolatinės kalbos apie jau minėtą marketingą, kuris užbūrė beveik visus šios planetos gyventojus ir verčia juos pirkti neteisingus produktus, primena sovietinę propagandą apie supuvusį kapitalizmą.

Individualūs projektai

Norint kokybiško kostiumo galima rinktis, pvz., „Hugo Boss“ ar „Pierre Cardin“, arba kreiptis į gerą vietinį siuvėją. Įrengiant gyvenamąjį būstą samdomi interjero specialistai ir meistrai, kurie pagal individualius poreikius suplanuoja, pagamina, pastato, nudažo, sudėlioja ir t. t. Pagal individualius užsakymus taip pat projektuojamos akustinės sistemos, gaminami garso stiprintuvai ir tai ne naujiena Lietuvoje, o juo labiau plačiame pasaulyje. Taip jau yra, kad ieškodami prabangos prekių vartotojai renkasi arba prestižinius prekės ženklus, arba gaminius, pagal individualų užsakymą sukurtus pripažintų meistrų. Vienetinis gaminys dažniausiai būna gerokai brangesnis nei serijinis (nors su labai prestižiniu vardu).

Rolandas Vargalis

Grįžkime prie garso atkūrimo gyvenamosiose patalpose technikos. Lietuvoje yra keletas tautiečių, kurie sėkmingai dirba su individualiais projektais. Ir ne tam, kad padarytų pigiau, bet tam, kad padarytų tinkamai, gerai. Vienas jų – Rolandas Vargalis, jau senokai savo veiklą praplėtęs už Lietuvos ribų, pastaruoju metu turintis ne vieną klientą tokiose šalyse kaip Norvegija ar Lenkija. R. Vargalį paminėjau neatsitiktinai. Taip jau nutiko, kad keletą kartų užsienyje bendraujant su garsių kompanijų atstovais nuskambėjo Rolando vardas tokiame kontekste: „Taip, žinom šį vyruką iš Lietuvos, jis puikiai išmano savo darbą.“ Jokios pagiežos, sarkazmo dėl konkurencijos. Jis daro custom made (pagal užsakymą), jie daro serijinius gaminius.

Andrejs Staltmanis (Holger Barske nuotr.)

Mano pažįstamas latvis Andrejs Staltmanis Vokietijoje turi sėkmingą audiotechnikos prekybos verslą ir nuolat ieško dar nežinomų, bet įdomių ir perspektyvių gaminių. Net ir keletą lietuviškų bendrovių yra kilstelėjęs link tarptautinės rinkos. Andrejs sykį man dėstė, kad buvusios Tarybų Sąjungos erdvėje nuolat yra sukuriama ir pagaminama įvairiausių įdomių akustinių sistemų, garso stiprintuvų ir šaltinių, bet tik labai retai pasitaiko tikrų produktų, kuriuos būtų galima parduoti, bei dar rečiau pasitaiko gamintojų, su kuriais būtų galima sėkmingai bendradarbiauti. Šį reiškinį jis paaiškina kaip sovietinių laikų atgarsį, kai idėjos prasilenkia su tikslais, kai procesas svarbesnis už galutinį rezultatą.

Reziumė

Šį straipsnį baigiu ne savo žodžiais norėdamas parodyti, kad ne man vienam tokios mintys į galvą ateina. Kai kurie procesai, dabar vykstantys Lietuvoje, jau senokai yra gyventi ir pergyventi kitose šalyse, kitose rinkose. Gal ir teisingai sakoma, kad savo krašte pranašu nebūsi, tačiau pripažintas užsienyje sulauksi dar daugiau dėmesio savo gimtinėje. Kaip pavyzdį galiu paminėti lietuviškas bendroves „Serva Se“, „LessLoss“, „AudioSolutions“ ir „Reed“ (Tonearms.lt), kurioms pavyko sukurti kokybiškus garso atkūrimo produktus, kurios turi savo prekybos partnerius įvairiose užsienio šalyse, kurias pripažįsta užsienio audiotechnikos apžvalgininkai, kurios garsina Lietuvą!

„AudioSolutions Rhapsody 200“ – Lietuvoje sukurtos ir pagamintos garso kolonėlės, įvertintos užsienio ekspertų.

Anonsai

Numatomi straipsniai:

Kai aš išgirdau skambant tyla (straipsnių ciklas diskusijoms – „Audioterapija 2“)

There are no comments yet

Why not be the first

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 47 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Cambridge Audio EDGE NQ

Labai geras tinklo grotuvas – Cambridge Audio EDGE NQ. Išties geras, juolab kad kokybiškų tokio...