Paroda „AudioGourmet 2015“

 

Garso technikos paroda „Audiogurmet 2015“ – ateikite, pamatykite, išgirskite.

Geriau kartą pamatyti nei 100 kartų išgirsti! Kaip niekada ankščiau, tinka toks posakis šiandien. Viešbučio „Radisson Blu Lietuva“ konferencijų centras, Konstitucijos pr. 20, Vilnius, Lietuva.

Aš ten jau buvau, radau kas man patinka. Kol kas neperšu Jums savo nuomonės.

 

One Comment

  • Bronius Adomavičius parašė:

    Nors nuo 2015m. parodos jau praėjo 4 mėn., bet juk įspūdžiai lieka visam gyvenimui, tad niekad nevėlu jais pasidalinti 🙂 Audiogourmet parodose lankausi jau 3 metus iš eilės. Tiesa dėl nykios 2014 m parodos svarsčiau ar apskritai verta važiuoti į 2015m. parodą… Abejonės dingo tuomet kai dalyvių sąraše pamačiau CP projects ir GAS NIDA! Vat čia tai, pamaniau, bus reikalų! Tiesa NIDU perklausoje yra tekę dalyvauti anksčiau pas patį kūrėją. Tuomet likau stipriai sužavėtas, gal todėl, kad nebuvo su kuo palyginti… ai, tiesa, namuose tuo metu turėjau savo pirmąjį nedidelį HI-FI komplektuką už varganus kelis šimtus litukų. O ko daugiau reikėjo – juk tai buvo didelis “šuolis” nuo “desktopinio” skambesio HI-FI linkme. Vienu žodžiu, po NIDU nesinorėjo savos sistemos klausytis (čia net lygint nėra ką) ir nebelyst giliau į audio pasaulio mišką, kažko ieškoti… Juk man eiliniam-galiniam vartotojui niekad to nesuprasti. Bet emocijos nurimo, ausys liko vietoje… Ko daugiau reikia – girdėti galiu, reiškias ir lygint galiu, reiškias judu toliau. Be abejo investuoti į audio sistemą apvalias sumas jau ne mano kišenei. Užtat į parodą galiu nueiti, pasilepinti skambesiu, apsišviesti audio padangės naujovėmis. Grįžtant prie temos – audiogourmet 2015. Nežinau ar pasielgiau teisingai, pasirinkęs CP Projects kambarį patį pirmą, bet vėliau supratau, kad nieko nebūtų pasikeitę jei jį būčiau pasilikęs pabaigai. Kaip sakoma „Live is too short, eat dessert first“. Po kiekvieno kambario išeidavau pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuoti, nuramint ausis. Vieni dalyviai atlieka gerai namų darbus, kiti – sukuria neįpareigojančią atmosferą, dar kiti – pasodina darbuotoją, kuris tik spaudo “PLAY/STOP” mygtuką ir nieko nekomentuoja. Smagu, kad mūsų nedidelėje šalyje yra nacionalinių GAS gaminotjų, bet net tris metus iš eilės į juos graudu žiūrėti – turbūt labai jau dideli gamybos kaštai, kad investuoti į darbuotojų kultūrą, stendo įvaizdį nebelieka pinigų… Ai tiesa, juk čia audio, o ne abstraktaus meno paroda ir ne etiketo pamokos… Deja, garsas toks pat kaip ir darbuotojų kultūra bei tas kreivas stendo stalas. Daug vilčių dėjau į JBL sistemą, vienu momentu net pamaniau, čia tai bus konkurentas NIDAI… Atsiprašau, juk NIDA dar neturi tokio vardo, tad scenarijus atvirkštinis – NIDA konkurentas JBL’ams. Užgniaužtu kvapu patekau į vidų, net vietą per centrą gavau ir staiga jaučiu, kad neužsibūsiu –kažkas mano ausims negerai darosi (matyt šunys taip jaučiasi kai juos atgrąso ultragarsu) – aukšti taip rėžė per ausis, kad teko iš kambario bėgti. Žemi atrodė solidžiai, skambėjo maloniai. Vėliau teko girdėti, kad parodoje šis eksponatas nebuvo suvestas reikiamai. Tai kam tada tokį eksponatą apskritai demonstruoti? Tikrai labai vertinu gamintoją JBL, domiuosi jo istorija, senais AS modeliais, bet parodoje susimovė (o gal sumovė atstovai…). Itališka AS su ruporais patraukė dėmesį, pasidarė smalsu, sudalyvavau perklausoje. Negražu buvo išeiti perklausos eigoje, atstovaujančio salono darbuotojai labai stengėsi, šaunuoliai… Bet kokio velnio naudoti sudrožtus vinilus, kai tas toks autentiškas ir nepakartojamas vinilo trakštelėjimas net per kaulų smegenis braukė? Bet už įvaizdį dėčiau pliusą. Kas dar įdomesnio? AN? Galbūt… šiltai skamba, net prigult norėjos, matyt paslapčia buržuikę kūreno. Tiesa, už tokią kainą senus JBL monitorius atsigabenčiau, na gal paieškoti dar tektų, bet juk audio pasaulyje visas įdomumas iškojime 😉 Ką apie braliukus Latviešus pasakyčiau –mieliau renkuosi vokišką pornografiją – kam tuomet gaišt laiką 😀 Dar šian bei ten buvau, na o visumoj – visą parodą apėjau, įspūdžių visokių prisirinkau. Ir vėl grįžau pas NIDĄ. Kaip ir sakiau – situacija nebūtų pasikeitus jei NIDĄ būčiau palikęs pabaigai – man joje visko pakako, nieko nebuvo per daug – žemi nevartė žarnų, skambėjo giliai, galingai ir nerezonuojančiai, aukšti nerėžė ausų, detalūs. Na o Marilyn Mansonas – jis visur prastai skamba, ar tai Žalgirio arena, ar Žalgirio stadionas, ir VOLUME rankena čia nieko dėta – dinaminis diapazonas visvien vienoj linijoj sėdi… Nežinau kodėl jis buvo įtrauktas į perklausos turinį, tikrai yra geresnių tokios muzikos atstovų ir su kokybiškesniais įrašais. Užtat veža!
    Nieko nenoriu įžeisti, esu paprastas klausytojas ir sakau ką asmeniškai išgirdau. Ačiū!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 10 posts in Be rubrikos category
Recommended for you
„IFA 2015“– sveiki atvykę į realų pasaulį!

Ko tikrai nesuprantu šiuolaikinėse technologijose – tai virtualaus sekso. Aš vis dar tikiu, kad ne...