Pagaminta Lietuvoje, pripažinta svetur

Aš myliu Lietuvą. Lankydamasis svetur, užsieniečiams savo tėvynę keliu į padanges. Visgi kaskart sutrinku paklaustas, kuo mūsų šalis garsi pasaulyje, ką tokio mes sukuriame ir pagaminame. Tuomet manyje kažkas užsiveria ir įsijungia žinių blokavimo, neužtikrintumo, o gal net nevilties režimas. Galvoj ima klydinėti padrikos mintys apie lazerius, farmaciją, nanotechnologijas ir kt. Esu įsitikinęs, kad tai ne vien mano bėda. Ne sykį ir ne du teko matyti, kaip apie tai užklausti rausta, blaškosi ir veblena bendrakeleiviai ar kolegos. Regis, į smegenis ima smelktis visa ėdantis virusas ir trinti informaciją.

Apie tai svarstant, man gimė idėja: reikia sukurti atmintinę lietuviui (internetinę svetainę, mobiliąją programą ir t. t.), kurioje būtų sudėta informacija apie tai, kas Lietuvoje sukuriama ir pagaminama, kokiose pasaulio šalyse tuo prekiaujama. Apie lietuviškus atradimus ir idėjas, sulaukusias atgarsio ir puikių įvertinimų svetur. Kokie žmonės, įmonės ir darbai garsina mūsų tėvynę.

Kai jūsų galvoje pradeda virti mintys apie krepšinį ir įnirtingai bandot prisiminti garsių Lietuvos krepšininkų vardus (net tuomet, kai išties esate užkietėjęs futbolo gerbėjas), spustelėjate nuorodą išmaniajame DIDŽIUOJUOSI LIETUVA ir skaitote, kas parašyta, kol ims veikti jūsų smegenų antivirusinė ir persikraus (atsinaujins) informacija.

Ar tai dar viena sąmokslo teorija? O gal mūsų tautos bruožas – menkinti save, savus ir savo nuveiktus darbus (tam tikra mazochizmo forma). Netikiu, kad mes, lietuviai, patys sau nuolat kenkiame dėl kažkokių giliai įsišaknijusių papročių ar charakterio ypatybių. Tautos šimtmečiais kovoja dėl išlikimo su išorės ir vidaus priešais. Priklausomai nuo aplinkybių, žodžiai ir idėjos gali tapti veiksmingesniu ginklu nei šautuvai, ypač šiais informacinių technologijų laikais.

Galiu drąsiai sakyti, kad mano mažame pasaulėlyje yra išties didingų dalykų. Kalbu apie specifinius, gan siauram entuziastų ratui svarbius reiškinius.  Ar galit įsivaizduoti, kad Lietuvoje sukonstruotus ir pagamintus įrenginius dievina Australijoje ir Naujoje Zelandijoje, su pagarba priima Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Artimuose bei Tolimuosiuose Rytuose, be abejo, ir Senajame žemyne. Kinijoje, Indijoje ir Vietname susibūrusios gerbėjų grupės socialiniuose tinkluose dosniai dalijasi informacija bei savo patirtimi.

Aš, kaip visada, rašau apie garso atkūrimo techniką. Šiuo konkrečiu atveju – Lietuvoje gaminamą produkciją bendrovei  „Audio Note (UK) Ltd“. Aiškumo dėlei pasakysiu, kad pas mus ne tik detalės surenkamos: viskas prasideda nuo idėjos, konstravimo ir baigiasi galutinio produkto gamyba. Dar vienas įdomus faktas: už didžiulį lietuvių kūrybinį indėlį ir išskirtinę gaminių kokybę Jungtinės Karalystės bendrovė „Audio Note (UK) Ltd“ suteikė teisę žymėti gaminius užrašu „pagaminta Lietuvoje“.

Audio Note CDT Four – Made ir Lithuania

Tačiau nuo tos dienos, kai ant „Audio Note“ technikos atsirado užrašas „Made in Lithuania“, į darbą godžiai kibo etatiniai šmeižikai: gavo progą menkinti dar vieną sėkmingą veiklą Lietuvoje. Taigi, kai etatiniai yra tikri profesionalai, kalbėti ar rašyti apie juos – slidus reikalas. Viskas, ką darai, gali greitai atsisukti prieš tave patį. Tad tolesni mano išvedžiojimai bus dar abstraktesni: nenoriu jiems suteikti dar didesnę auditoriją. O tie, kuriuos sudomino mano pastebėjimai, manau, nesunkiai suves galus.

Tad, sakykim, kad teoriškai tai galėtų būti.

Jau daugiau nei dešimtmetį stebiu šią kenkėjišką veiklą, susijusią su vartotojų elektronikos rinka Lietuvoje. Tai dažniausiai vyksta tematinėse diskusijų svetainėse, dirbama tiesiogiai su tiksline auditorija, tais, kurie domisi radioelektronika, garso atkūrimo technika, linkę dalintis savo žiniomis ir patirtimi su kitais. Negaliu tvirtinti, jog tai vyksta ir kitose srityse, bet mano minimoje šakoje tai akivaizdu.

Apskritai ši kenkėjiška veikla vykdoma pagal klasikinę sąmokslo teorijų ir propagandos kūrimo schemą. Kaip įprastai, dirbama poromis: publicistas (konkrečiu atveju – filosofas) ir tam tikros srities specialistas (konkrečiu atveju – inžinierius). Jie kartu ruošia bendrus tekstus, diskutuoja tarpusavyje viešojoje erdvėje, vienas kitą pildo, giria, povo plunksnomis kaišo, ant šakių kelia. Publicistui svarbu išaukštinti specialistą ir jo nuveiktus darbus ir, jais remiantis, pulti atrinktus taikinius. Specialistas savo veiklą deklaruoja kaip švietėjišką, skelbia begalinį norą savo žiniomis pagelbėti kitiems, ypač jaunajai kartai. Pagelbėti? Ar klaidinti? Sukuriamos spjaudo teorijos, spjaudo produktai, kurie pateikiami kaip priešprieša, kaip teisingas kelias, lyginant su pasirinkto taikinio veikla. Vienas įtaigiausių instrumentų ponų geradarių išvedžiojimams pagrįsti – namų sąlygomis pasigaminta savadarbė akustinė sistema.

Palietęs garso kolonėlių temą, esu priverstas užsiminti apie lietuvių bendrovę „AudioSolutions“. Nors žadėjau savo tekstuose jų nevelti į smulkias vietines intrigas, bet tai buvo pernai ir kita tema. Kai Vilniuje įsikūrusi įmonė pradėjo žengti tvirtus žingsnius į užsienio rinkas, pas mus, Lietuvėlėje, iškart sulaukė priešpriešos. Tada vienas iš etatinių (tas, kuris inžinierius) atviru tekstu viešojoje erdvėje tyčiojosi iš „AudioSolutions“ vadovo. Įdomu tai, kad tuo metu už savo neetišką veiklą inžinierius buvo išmestas iš internetinės diskusijų svetainės, tačiau netrukus vėl buvo priimtas. Hm, kaip čia pasakius…

AudioSolutions – Made ir Lithuania

Apskritai, kai Lietuvos įmonė sulaukia puikių užsienio žiniasklaidos įvertinimų, kai susišluoja pagrindinius prizus tarptautinėse parodose ir savo produkcija prekiauja daugybėje pasaulio šalių, norisi apie tai kuo garsiau kalbėti. Ypač kai skaitai internete lietuviškos produkcijos vartotojų užsieniečių atsiliepimus. Kuomet giria, žavisi, jaučiasi maloniai nustebinti ir t. t. Tuomet sužinai priežastis, kodėl, pavyzdžiui, visų tų pagyrų ir aukštinimų objektas nenori turėti nieko bendra su Lietuvos entuziastais, tiksliau, dalyvauti diskusijose, dalintis savo patirtimi ir t. t.

Galėčiau išvardinti dar mažiausiai penkias lietuviškas įmones, konstruojančias ir gaminančias garso techniką ir jau sulaukusias tarptautinio pripažinimo. O ar jūs apskritai žinote, kad mūsų šalyje sėkmingai vykdoma tokio pobūdžio veikla? Ir kiek dar yra verslo sričių, kuriose lietuviai pasiekė tarptautinių aukštumų ir pripažinimo, tačiau nesulaukė dėmesio tėvynėje?

Aš kalbu apie tą rinkos segmentą, kurį gerai išmanau ir kuriuo domiuosi jau daug metų. Tai prekyba ir gamyba namų garso sistemų įranga. Garso technika ir aparatūra, audio, stereo, Hi-Fi, High End ir kt. Daug pavadinimų, bet esmė ir paskirtis yra viena – tai skirta namų pramogoms (laisvalaikiui, poilsiui, atsipalaidavimui, nuotaikai pakelti ir t. t.). Tie, kas visa tai vadina „buitiniu garsu“ (buitine garso technika), bando Jus mulkinti arba nesuvokia, apie ką kalba. Buitinė technika yra prietaisai, skirti buičiai palengvinti, namų ruošai supaprastinti ir t. t. Jei žmogus tapatina šaldytuvą su garso kolonėlėmis, apie ką su juo toliau kalbėti…

Kita tema –  PRO AUDIO įranga. Patalpoms ir renginiams įgarsinti skirta profesionalų garso technika nepritaikyta atkurti stereofoninį muzikos įrašą uždarose gyvenamosiose erdvės (perteikti tikrovišką muzikinę sceną, stereopanoramą ir t. t.). Vienas pagrindinių PRO technikos reikalavimų yra patikimumas ir galimybės atlaikyti dideles apkrovas, o tai apriboja garso atkūrimo galimybes sąlyginai nedideliu garsumu. PRO technika išfiltruojama: tai, kas didelėse erdvėse dideliu garsumu girdėtųsi kaip iškraipymai, namų sąlygomis būtų jautrūs muzikiniai niuansai ir t. t. Tai kartosiu dar daug kartų.

Nepatinka man būti suvaržytam, jau ne tas amžius, juo labiau ne tas laikmetis. Šiuo metu ruošiu rekomendacijas dėl, mano galva, išties unikalaus namų garso sistemų komponento. Tokio, kuris tiktų  įvairioms stereosistemoms. Netrukus tikiuosi išbandyti garso kolonėles, kurioms sukurti buvo panaudoti didžiuliai ištekliai (pagal Lietuvos mastus). Norint būti garso technikos raidos priekinėse linijose, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių (kitaip tiesiog negausi vienas iš pirmųjų jos išbandyti). Taigi, vienas dažniausiai pasitaikančių prašymų – viešai nesidalinti bandymų rezultatais, kol gaminys nebus „išsuktas“. Taip siekiama išvengti pliušinių paršelių dergimo ir krokodilo ašarų liejimo. Tai realiai nepakenks, tačiau vis tiek erzina. Beje, dar šį mėnesį keliausiu į Romą, kur vyks didžiausia ir ilgiausiai trunkanti tarptautinė konferencija, skirta vartotojų elektronikos rinkai. Tad pats laikas save nuteikti pozityviai. Mes, lietuviai, esame nuostabi tauta, galinti nuversti kalnus įvairiose srityse. Tiesiog mus prireiks dar šiek tiek laiko, kol išsivalysim paskutines šiukšles.

Kas tie pliušiniai paršeliai? Kodėl pliušiniai, o ne vata kimšti? Nes, mano galva, vėjas ne iš tos pusės pučia. Tai ypač akivaizdu stebint pastarųjų metų garso technikos rinkos tendencijas Lietuvoje. Mano minėti etatiniai šmeižikai lyg lakmuso lapeliai aiškiai parodo, kam išties visa tai reikalinga. Kodėl užuot didžiavęsi Lietuvos bendrovių pasiekimais tarptautinėse rinkose, turime nuolat taikstytis su jų teršimu informaciniuose kanaluose, ypač ten, kur buriasi entuziastai (turiu omenyje internetines diskusijų svetaines). Man tik keista, kodėl juos maitiname iš savo rankų: su jais diskutuojame, teikiame kontrargumentus, reiškiame pasipiktinimą ir t. t. Galiausiai atrodome kaip jų bendrininkai. Pavyzdžiui, minėtas etatinis publicistas (konkrečiu atveju – filosofas) populiariame socialiniame tinkle dergia savo gimtinę ir jos žmones įvairiais išmaniais būdais tiek savo paskyroje, tiek komentarų skiltyje. Tai jei aš su juo bičiuliaučiausi kitoje viešojoje erdvėje, vadinasi, pritarčiau ir anai jo veiklai.

Turbūt esame tolerantiškiausia šalis pasaulyje. Dar būtų gerai, kad kiek aukščiau kilstelėtume savigarbą, ir tuomet viskas bus gerai. To ir linkiu sau ir savo tautiečiams.

2 Comments

  • Vincentas parašė:

    geros izvalgos o kas del diskutavimo su smeizikais atsvara turi buti sudaryta ,kad naujokas skaitydamas nepasimautu nors kartu rizikuoji isitraukti i manipuliacijas ir trolio serima

  • hombre parašė:

    Taip taip, pseudo filosofas, filosofas, nepaliksiantis jokio yspaudo netik pasaulio ar europos,bet net ir tos pacios lietuvos mastu, su inzinierium, kuris nori buti biznierius, uz 7 tukstancius euru kainuojancius garsiakalbius, savadarbiuose korpusuose prasantis 145000, ir pasakojantis, kad konkurentai klastingi, su dideliais antkainiais savo produkcija pardavinejantys neismaneliai-yra lietuvos audio pasaulio geda. Gerai,kad angliskai neraso, tai nors atsitiktiniu skaitytoju is svetur neklaidina 🙂 na, bet ka darysi, kai net kaukt norisi, kaip reikia savo savadarbes koloneles parduot. Tenka ir iki to nusirist.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 45 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Atgarsiai iš „X-Fi Show 2018“

Kaskart sugrįždamas į Olandiją (Nyderlandus) jaučiu ypatingą jaudulį, sentimentus ir visišką atotrūkį nuo realybės. Juk...