Nuotykiai tęsiasi! Naujasis SAK „MSB Reference DAC“

Aš šaukiau, trypiau ir energingai gestikuliavau rankomis. Galiausiai spjoviau ir išvažiavau. Taip man baigėsi amerikiečių bendrovės „MSB Technology Corporation“ naujausio skaitmeninio-analoginio keitiklio (SAK, angl. DAC) pristatymas Lietuvoje.

Draugiškai su Gints Guks („Pro1 Sound Store“)

Šiemet „MSB“ produkcijos demonstraciją Lietuvoje surengė latvių bendrovė „Pro1 Sound Store“ („Pro 1 Group“ padalinys). Mūsų kaimynai, pastiprinimui pasikvietę belgą Franką Vermeyleną (EU Sales Manager at „MSB Technology Corporation“), žadėjo PARODYTI. Na, ir parodė… Viso šio renginio apogėjumi tapo rodymas, kaip su „MSB Reference DAC“ atkurti MP3 muziką iš „YouTube“, instruktažas, kaip nemokamai internetu įsigyti muzikinių įrašų (atsisiųsti, taip sakant). Jei dar kas nepagavo kampo, ko čia taip burnoju, patikslinsiu, kad SAK „MSB Reference DAC“ kainuoja 40 tūkst. eurų. Tad nesunku numanyti, jog žmogui, susiruošusiam už šią gražią sumelę nusipirkti SAK, vargu ar maus dantį, kur čia nemokamai įsigyti muzikinį turinį.

Trumpam teleportuosiuosi į šiemet vykusią parodą „Munich High End 2017“. Tuomet mane suintrigavo užrašas ant vienos iš ekspozicijų durų „DSD IS THE NEW ANALOG“ (galima versti kaip: muzika, įrašyta DSD formatu – tai naujos kartos analoginis garsas). Taip, aš tam iš dalies pritariu. Remdamasis savo patirtimi galiu teigti, kad, naudojant aukštos klasės SAK su tinkamu skaitmeniniu transportu (tinklo grotuvu) ir kokybiškus muzikos įrašus, DSD formatu galima išgauti vadinamąjį analoginį skambesį. Teko bandyti keletą itin vykusių skaitmeninių kopijų iš Master tape juostų (oficialūs įrašai) bei tiesiogiai į DSD studijoje įrašytos muzikos. Esu linkęs pritarti, kad, turint oficialią didelės raiškos muzikos įrašo kopiją (iš originalaus studijinio muzikos įrašo didele raiška (DSD ar kitais Hi-Res formatais), galima išgauti labai efektingą muzikos skambesį. Tiesa, tam būtina itin pažangi įranga bei tinkamai suderinta garso atkūrimo sistema. Nesiplėtodamas pridursiu, jog, norint tuo įsitikinti, nereikia keliauti už jūrų marių. Vilniuje veikia nuolatinė Hi-Res įrašams kruopščiai pritaikyta ekspozicija su pačiu pačiausiu „MSB Technology“ SAK – „MSB Select DAC“ (85 tūkst. eurų). Tie, kam labai knieti, gali surasti, susitari ir paklausyti.

Tad grįžkime prie „MSB Reference DAC“ pristatymo su latvišku akcentu ir belgiška ramybe. Ir vėl buvo užlipta ant to paties lietuviško grėblio. Na kam rodant naujos kartos didelės raiškos garso šaltinio privalumus jį lyginti su CD atkūrimo įranga? Man tokios demonstracijos prilygsta smegenų skrodimui. Išties išradinga, originalu ir didžiai įžvalgu uždėjus kompaktinį diską ant vinilinių plokštelių grotuvo stebėtis, kodėl gi neskamba? O paskui uoliai ieškoti tiesos lyginant vinilą ir magnetines juostas su CD.

SAK „MSB Reference DAC“ ir CD leistuvus „MSB The Data CD V“

Na ką, gerbiamieji, dar kartą įrodėte, kad muzikos įrašas pritaikytas kompaktinėms plokštelėms geriau skamba su kompaktinių diskų grotuvu nei su didelės raiškos garso atkūrimo įranga? Kaip netikėta, nors bandyta šimtus kartų. Beje, jau ne pirmą sykį „MSB Technology“ bendrovės dėka darau reklamą „Audio Note“ CD atkūrimo technikai (priminsiu, kad visi „Audio Note“ CD grotuvai ir CD transportai konstruojami ir gaminami Lietuvoje. Šioje vietoje turėtų nuskambėti trimitų fanfaros). Beje „MSB“ atstovai patys renkasi, kur ir su kuo demonstruoti savo produkciją. Šypsenėlė.

Tiesa, perklausos metu Belgijos atstovas Frankas Vermeylenas buvo ramus kaip belgas. Lyginant SAK „MSB Reference DAC“ ir CD leistuvą „MSB The Data CD V“ su SAK „Audio Note DAC 2.1x Signature“ (4600 eurų) ir CD leistuvu „Audio Note CDT Three“, viskas buvo aišku nuo pat pradžių. Visgi belgas mane švelniai ramino: reikia kad „MSB“ įšiltų. Vis neįšyla? Tuomet kalti tarpblokiniai bei maitinimo kabeliai ir t. t. Žinote tą slegiantį jausmą, kai gėda ne už save, o už kitą? Galiausiai pasiūliau baigti cirką ir parodyti, kam skirtas ir ko išties vertas „MSB Reference DAC“.

Life is Bliss

Klausimėlis įtampai užgesinti: koks garso atkūrimo įrenginys šiuo metu geidžiamiausias tarp melomanų? Sakysit – vinilinių plokštelių grotuvas. Nežinau, dauguma tikrų melomanų jau turi įsigiję vinililo atkūrimo įrangą (nebent nori pakeisti į geresnę). Vis dėlto manyčiau, kad tai – kokybiškas tinklo grotuvas, galintis stabiliai veikti. Šiandien toks įrenginys namų garso sistemose vis dažniau naudojamas kaip pagrindinis arba papildomas garso šaltinis. Didžiausia problema su tinklo grotuvais yra nestabilumas (kartkartėmis pakimba, po eilinio programinės įrangos atnaujinimo stringa kai kurios funkcijos ir t. t.). Kaip didžiausią privalumą išskirčiau internetinės muzikos paslaugų („Tidal“, „Spotify“, „Deezer“ ir t. t.) integraciją į namų garso sistemas (apie tai pakalbėsime kitą kartą). Iš čia išplaukia dar viena tema: kodėl net ganėtinai paprastas tinklo grotuvas gali gyviau atkurti muziką nei aukštos klasės nešiojamasis kompiuteris (arba stacionarus). Paaiškinimų yra begalės, išbandyti įvairiausi variantai, įskaitant audiofiliniais vadinamus kompiuterinius grotuvus „Amarra“, „Audirvana“ ir kt. Vėlgi, nesiplėsdamas, nes tema per daug globali, galiu paminėti, jog maždaug prieš 7 metus Hi-Res muzikos gerbėjai karštligiškai ieškojo, kuo pakeisti asmeninius kompiuterius (ir didžiausią muzikos priešą – operacinę sistemą („Win“, „macOS“ ar kt.). Taip, tai – tinklo grotuvai, skaitmeniniai transportai.

Draugiškai su Franku Vermeylenu

Nenustebau, na, gal tik truputį (nes vis dar tikiu), kai „MSB Technology“ atstovas Frankas Vermeylenas prie „Reference DAC“ prijungė nešiojamąjį kompiuterį. O tam, kad man būtų daugiau ką parašyti, paleido muzikos įrašus MQA failais. Gerai, naujas MSB SAK gali atkurti ir naujausią Hi-Res formatą MQA. Kol kas tai ganėtinai abejotina naujiena. O ir turinys, kurį parodė Frankas, švelniai tariant, buvo banalokas. Paprašiau paleisti nors vieną kitą įrašą DSD formatu. Visgi ponai atvežėte supergalingą ir brangų įrenginį (40k vertės SAK), tai maksimaliai demonstruokite, ką galit. Broliukai latviai ir šįkart manęs nenuvylė. Suprantamai paaiškino, kad DSD yra labai sunkūs failai (itin dideli), tad juos pumpuojant internetu gali kilti problemų (turbūt su vartotojų teisėmis, interneto paslaugų tiekėjais). Štai MQA failai gerokai lengvesni (mažesni), jų paprasčiau įsigyti, o kokybė panaši. Oponuodamas aš pasiūliau apsidairyti: štai didelė vinilinių plokštelių kolekcija, kiekvienas albumas įvilktas į apsauginį voką, ten šimtai originalių CD, surūšiuotų pagal muzikinius žanrus ir atlikėjus, diskai saugiai tūno vokuose. Ar tikrai nesumaišėte adreso? Tuomet tik geras draugas Jackas Danielsas mane suprato ir paguodė. Jei atvirai, šiuo mano pasakojimu nėra ko stebėtis. Aš tai darau, nes šiuo rašinėliu pildau turinį.

Draugai iš „Pro1 Sound Store“ („Pro 1 Group“) ilgą laiko tarpsnį dirbo tik su profesionalams skirta garso technika. Pavyzdžiui, net 15 metų tiekė garso techniką ir paslaugas festivaliui „Novaja Volna“ (kai vyko Latvijoje, Jūrmaloje) ir t. t. Jų atsinešta patirtis į namų garso sistemoms skirtos technikos rinką turi tiek pliusų, tiek minusų. Gal tik aš susiduriu su šiuo reiškinių, bet kaskart specialistų kalbos apie profesionalams sukurtos technikos privalumus, prastą „buitinį“ skambesį lydi visiškas nusišvilpimas į autorių teises, turinį ir tuos vartotojus, kurie tiesiog nori klausytis muzikos. Pavyzdžiui, legendinėje įrašų studijoje girdžiu kalbas, koks vargas su atlikėjais, kiek pastangų kainuoja ištaisyti jų klaidas. Scenos garso režisierius aimanuoja, kaip sunku dirbti su muzikantais, kaip sunku taisyti, suvedinėti ir t. t. Ką jau kalbėti apie klausytojus, tie tai visai nieko nesupranta. Ir aš nesuprantu, kas svarbiau: turinys, forma ar aptarnaujantis personalas? Tiesiog vartotojų rinkai skirtų prekių pardavėjams jau tapo įprasta, kad klientas visada teisus. O štai kai kuriems profesionalams (ypač tiems, besišypsantiems) pirkėjas – Homo neanderthalensis: jei pats negali sau pasigaminti, vadinasi, kažkoks neišsivystęs.

Su paminėtu belgu viskas gerokai aiškiau. Jis tiesiog manė, kad atvyko į Rytų Europą, kur viskas daug paprasčiau.

Pabaigoje mažas diskursas kita tema, bet su tais pačiais personažais. Per dar vieną kaimynų invaziją, tą pačią vasarą, tik kitoje vietoje, buvo demonstruojama „pati geriausia pasaulyje“ vinilinių plokštelių grotuvo galvutė (angl. phono cartridge). Tiesa, per pačią perklausą aš migtelėjau, nes nervai jau visai nelaikė. Nes vėl dirbo profesionalai. Šioje istorijoje ne taip įdomu, kokios patefono galvutės buvo lyginamos (trumpai – keičiant galvutę, reikia per nauja derinti garso ėmiklį (tonearm), o tai trunka gana ilgai). Šiuo atveju žinojau, kad viskas bus daroma paskubomis. Rezultatas: po specialistų invazijos išmalti garso ėmiklio galvutės prijungimo kontaktai, keliose vietose įbrėžtas naujutėlis tonearm’as (įsigytas prieš pora mėn., 12k eurų vertės), viskas išderinta, ne vietoje, netinkamai, kreivai pritvirtinta originali galvutė. Na, ką dar galiu pridurti, nebent – valio draugai, valio profesionalai! Tai nei pirmas, nei paskutinis kartas. Svarbiausia kas kita: kai jie subraižo parketą, kaltas netikras ąžuolas, kai sudegina stiprintuvą, aišku, kaltas pats stiprintuvas ir t. t.

Kreivai prisukta patefono galvutė…

 

There are no comments yet

Why not be the first

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 47 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Cambridge Audio EDGE NQ

Labai geras tinklo grotuvas – Cambridge Audio EDGE NQ. Išties geras, juolab kad kokybiškų tokio...