Nuo Nidos iki Didžio Grožio

Pirmame plane AS NIDA

Ar žinote, kad geriausia pasaulyje Akustinė Sistema (AS) yra pagaminta Lietuvoje? Tiesa sakant ši mano skelbiama naujiena penkmečio senumo. Kodėl aš tik dabar prabilau? Atsakymas daug paprastesnis, nei Jūs galėjote pamanyti. Tiesiog neturėjau nei ką pasakyti, nei ką parašyti. Iki šiol.
Būsiu atviras, esu vienas iš tų nedaugelio laimingųjų, kuris dalyvavo AS NIDA perklausose nuo Jos Didenybės ankstyvųjų žingsnių į geriausiųjų Olimpą. Net kvapą gniaužia skaitant tai šias eilutes! Reiktų dar pridurti, kad esu vienintelis šioje žemėje (gal net visatoje) girdėjęs, kaip AS NIDA atrodo lyginama vienoje patalpoje su kitų gamintojų garso kolonėlėmis (tai buvo „Focal Stella Utopia EM“ ir „Technics SB 10000“ (1979 m. gamybos).

Didysis sprogimas. O gal pirmiausia buvo žodis (garsas)?
Tikriausiai Jums smalsu sužinoti, nuo ko visa tai prasidėjo. Tai taip ypatinga, beveik kaip pasaulio sukūrimas. Teisingiau – kito, alternatyvaus AS NIDA pasaulio sukūrimas. Taigi, grįžkime prie ištakų: žurnalo „STUDIO“ ir tuomet egzistavusios pokalbių svetainės audioforumas.lt. Šie du informaciniai šaltiniai kai kam buvo laisvalaikio skaitalas, kai kam patogi savireklamos erdvė, o kai kam už tai net mokėjo honorarą. Viskas buvo tiesiog super, kaip hipių laikas. Visame tame gražume, tose pievų pievose sužydo išminties gėlelė, vėliau tapusi NIDA vaisiumi. Tąkart buvo mestas iššūkis vienam tituluočiausių pasaulyje akustinių sistemų gamintojui „Focal“: bus sukurtos garso kolonėlės, kurios kainuos 10 kartų pigiau nei „Focal Grande Utopia EM“ (tuomet apie 130,33 tūkst. eurų), o garsą atkurs kelis kartus geriau!

„Focal Grande Utopia EM“

Tiesiog nuostabu! Tai įvyko! Sukurtos lietuviškos AS NIDA dabar kainuoja apie 150 tūkst. eurų! Sveiki sugrįžę į realų pasaulį ponai ir ponios (aliuzija į kultinį filmą „Matrix“)! Ar dar tikite, kad galima pagaminti pigiai ir gerai? O kaip NIDA atkuria muziką? Jei jūs nieko prieš, pakalbėsime apie tai kiek vėliau. Nepykit, prašau, juolab kad čia mano tekstas, mano matrica.
Taigi, nuo pat pradžių sekdamas paskui AS NIDA netikėtai atradau sau Didį Grožį (aliuzija į filmą „La grande bellezza“). Dar pridursiu nevisiškai į temą – esu Slavojaus Žižeko gerbėjas.

Didis Grožis

Didis Grožis
Kaip žinia, geriausia pasaulyje akustinė sistema nestatoma kur pakliūva. Netrukus buvo rastas potencialus pirkėjas, galintis AS NIDA apgyvendinti unikalios gamtos ir unikalios muzikos įrašų kolekcijos supamoje aplinkoje. Tiesa, ten jau šis bei tas stovėjo ir buvo laukiama anksčiau numatyto garso technikos papildymo. Tuomet teko man didelė garbė Jos didenybei AS NIDA pravalyti kelią į jai numatytą sostą. Juk šventa vieta tuščia nebūna.

Ir štai prieš mane iškilo trys akustinės sistemos (vienoje patalpoje): „Technics SB-10000“, „Diatone DS-V9000“ ir „Tannoy Westminster Royal SE“.

Perklausai buvo galima naudoti šiuos stiprintuvus: tranzistorinius „Pioneer Exclusive“ (M5 ir C5), „Yamaha BZ-1“ ir lempinius „Storm JSL-100“ (su priešstiprintuviu „Audio Note M3“).

Modeliai garso šaltiniui rinktis: CD grotuvai „Wadia 7 CD/9 DAC“, „Sony SCD-1“ ir „Victor XL-Z999EX“ arba vinilinių plokštelių grotuvas „Nakamichi TX-1000“ (su korekciniu stiprintuvu „Audio Note M2 RIAA“). Norėčiau pridurti, kad visa ši garso atkūrimo įranga nupirkta užsienyje.

Viso šio grožio savininkas turėjo šį bei tą įsigijęs ir iš vietinių pardavėjų: „Accuphase“ ir „Unison Research“ elektronika, „Bowers & Wilkins 803 D“, „Sonus Faber Cremona“ ir „Klipsch RF-7 II“ garso kolonėlės ir kt.

Let It Be

Didžiulį įspūdį, bent jau man, paliko ne vien reti eksponatai, bet ir juos supanti aplinka. Tai – didžiulė muzikos įrašų kolekcija CD ir vinilinėse plokštelėse. Kiekvienas diskas įvilktas į specialų apsauginį aplankalą, įrašai sudėlioti pagal abėcėlę, muzikinius žanrus ir t. t. Kambarys pilnas su muzika susijusių puošmenų ir suvenyrų, pritaikytas specialus apšvietimas. Atmosfera tiesiog užburianti. Ir visa tai dar supa vienkiemio sodybos autentiškas gamtos grožis. Aprašomą muzikos perklausos kambarį pavadinčiau šiuolaikinio meno instaliacija, sukurta naudojant garso atkūrimo techniką. Beje, tai nevienintelė muzikos perklausos zona šioje sodyboje.

5

Visa tai skirta tik muzikos atkūrimui

Integracija ir eliminacija
Tuomet į sodybą atvyko garso kolonėlės „Tannoy Westminster Royal SE“, turėjusios nurungti senovines (vintage) „Technics SB-10000“. Į pagalbą buvo pakviesti „Audio Research“ stiprintuvai („Reference 75 SE“ ir „Reference 5 SE“). Po perklausos ir pakartotinių bandymų teko atsisakyti išgirtųjų „Tannoy“ ir „Audio Research“. Taip žingsnis po žingsnio buvo laisvinamas kelias didingosioms AS NIDA. Mano misija tęsėsi (nejau aš atrodau toks naivus).
„Technics SB-10000“ kolonėlės yra atkeliavusios tiesiai iš Japonijos. „Storm JSL-100“ stiprintuvai kartu su pradiniu „Audio Note M3“ ir korekciniu „Audio Note M2 RIAA“ stiprintuvais nupirkti Maskvoje. Beje, būtent Maskvoje „Storm JSL-100“ galios stiprintuvams (monoblokams) buvo parinktas „Audio Note“ priešstiprintuvis kaip tinkamiausias.
Pabandžius „Technics“ ir „Storm“ tandemą papildyti „Audio Note CD 4.1“ grotuvu, rezultatas buvo geresnis, nei tikėtasi. Kitas žingsnis – vietoj pradinio „Audio Note M3“ ir korekcinio „Audio Note M2 RIAA“ stiprintuvų integruotas „Audio Note M8 Phono“ aparatas. Bandant įvairius variantus su skirtinga garso technika pakliuvo akiratin (ausiratin) integrinis stiprintuvas „Audio Note Ongaku“, kiek vėliau patefonas „Voyd 0.5 Reference“. Vėlgi, sodybos šeimininkas norėjo išlaikyti „vintage audio“ ideologiją (po nepavykusių eksperimentų su naujais modeliais), todėl visi „Audio Note“ gaminiai buvo surasti naudoti, ankstesnių versijų. Pavyko juos nupirkti iš vienų rankų, su gamintojo atstovo garantija. Dar norėčiau pridurti, kad esant galimybėms pirmiausia reikia pasiskolinti aparatą pabandyti ne dienai ir ne dviem. Mes apmąstymams ir palyginimams turėjome pakankamai laiko, tai ir galutiniai sprendimai buvo priimti be dvejonių.

Penki skirtingi garso šaltiniai vienoje sistemoje: vinilinių plokštelių grotuvas „Nakamichi TX-1000“, CD leistuvas „Audio Note CDT Two/II“, SAK „Audio Note DAC 2.1x Signature“, skaitmeninis leistuvas „Versus Audio PM“, kasetinis „Tandberg 3014A“ ir juostinis „Tandberg TD 20 A“ grotuvai

Tuo pačiu metu buvo įrengiama muzikos perklausos erdvė Nr. 2. Šiuo metu ten karaliauja „Diatone DS-V9000“ kolonėlės, sujungtos su „Storm JSL-100“ stiprintuvais ir atnaujintu priešstiprintuviu „Audio Note M3“ (1995 m.). Garso šaltiniui pasirinktas CD leistuvas „Audio Note CDT Two/II“, SAK „Audio Note DAC 2.1x Signature“, vinilinių plokštelių grotuvas „Nakamichi TX-1000“, kasetinis „Tandberg 3014A“ ir juostinis „Tandberg TD 20 A“ grotuvai. Vis dar bandomas tinklo grotuvas „Versus Audio PM“ (kol kas nieko geriau neradom, tikriausiai liks).
Naujausioje muzikos zonoje Nr. 3 stovi kolonėlės „Kinoshita RM-6“ su „Pioneer Exclusive“ (M5 ir C5) stiprintuvais ir „Sony SCD-1“ grotuvu. Laukiama „Westlake HR-1“ korpusų restauravimo darbų pabaigos. Tuomet ir vėl nauji eksperimentai. Dalis turimos technikos buvo gan sėkmingai parduota, kai kas integruota naujose garso sistemose. Deja, po AS NIDA perklausos nebuvo uždegta žalia šviesa. Apie tai pakalbėsime vėliau. Gal tiesiog sutrukdė japonas vaiduoklis (aliuzija į filmą „Liza the Fox-Fairy“). Apskritai, prieš pradedant aptarinėti AS NIDA, reiktų susipažinti, kas yra STEREO.

Didelės raiškos garso atkūrimo sistema „Diatone DS-V90“

STEREO
Jau beveik 60 metų daugiausia muzikos įrašoma dviejų kanalų stereofoniniu formatu. Ir tiek pat laiko nemažėja STEREO priešininkų. Pavyzdžiui, 2002 metais Miunchene (Vokietija) vykusiame naujo SACD (Super Audio CD) formato pristatyme buvo tikima, kad ši technologija netruks nurungti įprastus CD. Tuomet keletas inžinierių vos nenusirovė sau paskutinių žilų plaukų įrodinėdami, kad pagaliau bus padarytas galas tam netikusiam STEREO. Užtenka klausytis garso iškraipymų! Nuo šiol – tik Multichannel Audio (pradžioje SACD buvo siejamas su 5.0 arba 5.1 garsu)! Tai tikras profesionalus garsas! Teigė jie. Beje, tuomet teisinga SACD demonstracija atrodė taip: penkios vienodos didelės ant žemės statomos kolonėlės ir papildoma žemadažnė kolonėlė (5.1 sistema). Muzika grojo išties įspūdingai. Tiek, kad po gero pusvalandžio pradėdavo suktis galva. Ir kaip vėliau paaiškėjo, ne man vienam. Deja, bet netrukus ir vėl sugrįžome prie seno gero STEREO (prie stereosistemų).
Stereofoninis garso formatas buvo sukurtas siekiant perteikti gyvo koncerto erdvės įspūdį. Tinkamai suderinus stereosistemą, klausantis gero stereofoninio įrašo, juntamas erdvinis garsas, tarytum muzikos atlikėjai gyvai groja priešais jus.


Dabar bandysiu atsakyti, kodėl, mano galva, profesionali garso technika – netinkamiausias variantas klausytis muzikos gyvenamose patalpose. Kur įprastai naudojama profesionali garso technika? Koncertams uždarose ir atvirose erdvėse, muzikiniuose klubuose, restoranuose, oro uostuose, bažnyčiose ir t. t. Čia pagrindinis akustinės sistemos reikalavimas – kuo tolygiau garsu dengti reikiamą erdvę. Profesionalioms reikmėms naudojamas dviejų kanalų stereofoninis muzikos įrašas gan dažnai yra keičiamas į monofoninį. Ir taip toliau, ir panašiai. Su garso įrašų studijomis turiu tokią patirtį: svarbiausia grandis yra garso režisierius ir jo pultas, tinkamos darbo patalpos pagal akustines savybes. Su studijose naudojama elektronika vėl savi niuansai. Pavyzdžiui, kai kurios studijos grįžta net prie analoginės įrangos, vintage aparatūros (tiesa, kartu naudoja ir šiuolaikišką techniką). Šiose nuorodose rasite porą tokių pavyzdžių: milocostudios.com, gearboxrecords.com.

Gal nuotraukoje aš nefotogeniškas, bet čia įgyta patirtis man labai brangi

Tiesa ta, kad didelė dalis pasaulio įrašų studijų muzikai įrašyti vis dar naudoja „Yamaha NS10“ ar panašias lentyninio tipo kolonėles. O visi tie dideli tolimo lauko monitoriai ir modernios technologijos dažniausiai skirtos daugiakanaliam kino arba televizijos garsui. Labai čia supaprastintai pasakyta ir parašyta, bet tokia ta tiesa.
Kai išgirstu, kad buitinės paskirties stereotechnika sukonstruota kaip profesionali (profesionalūs garsiakalbiais, aktyviniai dažnių atskyrimo filtrai ir t. t.), man iškart kyla abejonių. Dažniausiai tokios sistemos netinka nei profesionaliam, nei buitiniam naudojimui. Tas pats jausmas, kai pakviečia į garso technikos perklausą gyvenamoje patalpoje, įrengtoje kaip garso studijoje.

„Kinoshita RM-6“ vakaro šviesoje

Kaip aš išgirdau tylą
Važinėdamas po akustinių kolonėlių gamyklas, esu ne kartą lindėjęs beaidėje kameroje, užsukęs į akustikos laboratoriją ir t. t. Lankiausi plačiai žinomose užsienio garso įrašų studijose. Mano patirtis sako, kad kuo daugiau užslopinta patalpa (daugiau garsą sugeriančių paviršių), tuo juntamas didesnis diskomfortas, atsiranda įtampa, nerimas. Dėl to kalta žmogaus prigimtis, stiprinanti savigynos instinktus esant nenatūraliai akustinei aplinkai (atsakymus galite rasti ir neuropsichologijoje). Garso įrašų studijoje sėdint prie pulto, pirmomis minutėmis gali pradėti spengti ausyse, vėliau apsiprantama. Tačiau tokią aplinką vadinčiau darbine, neleidžiančia atsipalaiduoti. Sakoma, kad kokybiškam muzikos atkūrimui kambaryje reikia atspindinčių, išskaidančių ir sugeriančių garsą paviršių tinkamo santykio. Kažin kodėl dauguma akustikos specialistų nuolat persistengia slopindami garso atspindžius. Turbūt tai jų kraujyje.
Kita vertus, ne maža dalis žmonių turi klausos nervo neuritą (ypač tokių atvejų padaugėja peržengus 40 metų). Tai yra ūžimas ausyse, ypač girdimas visiškoje tyloje arba pakilus kraujospūdžiui. Šiuos nemalonius pojūčius (padidėjusį ūžimą / spengimą ausyse) galima numalšinti klausant vadinamojo balto arba rožinio triukšmo. Beje, teko girdėti, kad niekas taip gerai nenumalšina kaip lempinių stiprintuvų ir didelio jautrio akustinių kolonėlių taip vadinamasis foninis garsas (girdimas gerokai padidinus garsumą su neįjungtu garso šaltiniu). Tai yra tik vienas iš žmogiškųjų veiksnių, turinčių įtakos tiek produkto kūrimui, tiek ir jo pasirinkimui. Dėl šių ir kitų priežasčių per beveik 60 metų (turimas omenyje STEREO periodas) dar nebuvo sukurtos garso kolonėlės (akustinė sistema), kurios būtų visuotinai pripažintos geriausiomis pasaulyje, etalonu, atskaitos tašku vertinant garo atkūrimo kokybę. Iki šiol. Kaip teigia AS NIDA kūrėjas, jam tai pavyko padaryti, ir ne kur kitur, o Lietuvoje. Valio, draugai! Tai kaip AS NIDA atkuria garsą? Kol kas galiu pasakyti tik tiek: garsą atkuria.

Laukite tęsinio!

 

AS NIDA po uždangalu

Skelbimas: garso kolonėlės „Kinoshita RM-6“ ieško sau tinkamiausių stiprintuvų.

 

„Yamaha BZ-1“ galios stiprintuvai

 

Atvertos laiko mašinos durys – Back to 80s

 

Nuotraukos centre – kolekcijos brangakmenis „Audio Note Ongaku“

 

„Storm JSL-100″ užnugaryje legendiniai „Tandberg“ grotuvai: juostinis „Tandberg TD 20 A“ ir kasetinis „Tandberg 3014A“

Gražuolė „Kinoshita RM-6“

Užburianti šiuolaikinio meno instaliacija skirta muzikai.

CD grotuvas „Victor XL-Z999EX“

„Unison Research Unico 200“ stiprintuvas ir CD grotuvas „Unison Research CDP“

Pirmasis „Sony“ kompanijos SACD (Super Audio CD) grotuvas „Sony SCD-1“

Visos kultinės magnetolos yra veikiančios

Šiame kambarėlyje yra tik dalis turimos magnetolų kolekcijos

4 komentarai

  • Maras parašė:

    Kokia siu patalpu naudojama sienu danga?
    Lubos medines- turetu but malonus garsas.

  • dainius parašė:

    Kaip Žižeko gerbėjui turėtų būti šlykštu nuo beprasmė prabangos. Kuo gi čia tu mėgaujiesi – svetimo žmogaus svetimų vergų uždirbtais pinigais. Slavojus labai nepatenkintas.

  • Raimondas Celencevičius parašė:

    Taip, Dainiau, tu teisus. Tačiau, pvz. man patinka ir Egon Schiele priešiniai, nors nesu…

  • Bronius Adomavičius parašė:

    Straipsnis įdomus, bet kvepia sąmokslu  Įdomi apžvalgos kulminacija, sakyčiau, laukia… Ne paslaptis, kad abu dalyviai, drįsčiau net pavadinti juos grandais – vienas pasikaustęs žiniomis, kitas – finansiškai – viename iš forumų veda aštrią diskusiją. Asmeniškai žinias laikau didesniu turtu, bet nenuvertinu ir kolekcininkų. Gaila, bet objektyviai dalyvių vertinti negaliu, nes girdėjęs tik vieno iš jų GAS, o kito – tik pasisakymus forume, bandant apginti savo „rėmėjų“ įtaką… Labai jau akivaizdu, tad belieka tik pasikliauti apžvalgininko sąžiningumu, nors nepanašu, kad pastarasis būtų mėgėjas, tad profesionalumo išlaikymas būtų kur kas garbingesnis reikalas.
    Laukiam nekantriai tęsinio 😉

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 47 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Cambridge Audio EDGE NQ

Labai geras tinklo grotuvas – Cambridge Audio EDGE NQ. Išties geras, juolab kad kokybiškų tokio...