Kas ir kodėl žudo STEREO? Plius – konkursas!

MONO, arba STEREO. Šis tekstas neturi nieko bendra su A. Mamontovo kūryba. Tiesiog viskas, kaip ir visada, bus suvesta į namų garso sistemas, kurias būčiau linkęs vadinti stereosistemomis, o dar geriau –  STEREO.

2018-aisiais stereofoniniam formatui (sutrumpintai – STEREO), naudojamam muzikai įrašyti ir atkurti, sukaks 60 metų. Ta proga norėčiau paminėti dar kelias datas. Pirmasis žurnalas apie muzikos įrašus „Gramophone“ (UK) pradėtas leisti 1926 metais. Visų šiuolaikinių informacijos šaltinių apie namų garso techniką pirmtaku galima vadinti leidinį „Hi-Fi News & Record Review“ (UK), spausdinamą nuo 1956-ųjų (2 metai iki pasaulinio STEREO starto).

Bandysiu dar kartą (apie tai esu rašęs ne vienąsyk) kuo paprasčiau ir suprantamiau paaiškinti, tad, didieji profesionalai, skiauterių nešiauškite ir už paširdžių nesitverkit, čia ne jums subalansuota. STEREO tai – stereofoninis, dviejų kanalų (kairys ir dešinys) garso įrašymo ir atkūrimo formatas (angl. stereophonic sound). Tai erdvinis, trimatis muzikos garsų atkūrimo būdas, skirtas gyvo koncerto garsiniam bei erdviniam įspūdžiui perteikti. Tam reikia stereosistemos – garso kolonėlių poros (kairiam ir dešiniam kanalams), stereofoninio garso stiprintuvo ir garso šaltinio. Kad būtų dar aiškiau, paminėsiu, jog daugiau nei 90 proc. iki šiol išleistų muzikos įrašų yra STEREO formato.

Visa muzika, esanti kompaktiniuose diskuose (CD ir SACD), vinilinėse plokštelėse (LP), magnetinėse juostose (R2R), skaitmeninėse laikmenose, transliuojama radiju ar internetu (music streaming services), pirmiausia skirta asmeniniam naudojimui su asmenine sterosistema. Visa kita, ką girdite viešosiose erdvėse, viešuose renginiuose ar maitinimo įstaigose, yra MONO (stereofoninis formatas pakeistas į monofoninį). Čia aš nekalbu apie gyvo garso koncertus, tai – kita tema, kita istorija.

Net nesinori skaičiuoti, kiek kartų apie tai rašiau ir kalbėjau. Vis dar yra atkakliai įrodinėjančių, kad kokybiškai klausytis muzikos namuose galima tik per profesionalų (PRO) įrangą. Jų teigimu, speciali namų garso sistemoms skirta technika yra marketingas (rinkodara). Išvertus į normalią kalbą – tradicinių STEREO namų garso sistemų vartotojai yra rinkodaros aukos. Didžiai gerb. profesionalai, tie, kas taip manote, tikriausiai esate planinės ekonomikos ir kolektyvizmo šalininkai, nes kiekvienas toks jūsų teiginys prieštarauja rinkos dėsniams. Taip, grynas STEREO skirtas individualioms, netgi, drįsčiau sakyti, egoistinėms perklausoms. Schema, pagal kurią dviejuose trikampio kampuose stovi garso kolonėlės, o trečiame – viena klausytojo (sweet point), braižoma nuo pirmųjų STEREO atsiradimo dienų (namų garso sistemoms). Kitas stereofoninio garso simbolis – du skrituliai, susikertantys dviejuose taškuose (kaip olimpiniuose žieduose), parodo, kaip veikia STEREO: klausantis (tinkamai suderintos sistemos) galima atskirti pirmą ir antrą muzikinės scenos planus, solo partija išskiriama erdvėje kaip sklindantis garsas iš zonos tarp dviejų kolonėlių, nukreiptų į klausytoją (užsimerkus turite jausti, tarytum atlikėjas stovi ir dainuoja tiesiai priešais jus).

Kelias į saldų STEREO tašką

Tai yra STEREO – erdvinis trimatis garso atkūrimas. Vėlgi ne viskas taip paprasta. Tam reikia tinkamų garso kolonėlių, tinkamai sustatytų kambaryje, na ir, žinoma, tinkamos elektronikos bei muzikos įrašų. Dažnas gamintojas vartotojo instrukcijoje pateikia rekomenduojamus kolonėlių statymo parametrus: atstumus tarp kolonėlių ir klausymo zonos, tarp galinių ir šoninių sienų, garsiakalbio pasukimo kampą į klausytoją. Tačiau ne kiekvienas muzikos įrašas leidžia gauti tinkamą rezultatą. Norėdami įsitikinti (pasitikrinti), kaip veikia STEREO, galite, pavyzdžiui, išklausyti neseniai Lietuvoje koncertavusio (nuostabus koncertas) britų atlikėjo Benjamino Clementine’o albumą „At Least for Now“ (išleistas 2015 metais, verta įsigyti). Moteriško vokalo gerbėjams stereofoninės palaimos per akis: nuo Holly Cole, Dianos Krall, Norah Jones, Patricios Barber, Cassandros Wilson ir azijietiškų balsų Susan Wong, Woong San ir t. t.

Benjamino Clementine’o albumas „At Least for Now“

Apskritai įrašant džiazo muziką gan dažnai stereofoninei erdvei skiriamas ypatingas dėmesys (kad būtų kuo panašiau į gyvo koncerto sceną). Štai su klasikinės muzikos įrašais kita kalba. Viso orkestro nesudėliosi tarp dviejų kolonėlių, tad taikomi kiek kitokie reikalavimai stereofoniniai erdvei perteikti. Tiesa, nemažai klasikos įrašyta MONO. O jeigu ant albumo rasite užrašą STEREO, garso atkūrimas labiau primins monofoninį. MONO ar STEREO tema neišsemiama, nes iki šiol nėra nubrėžta aiškių ribų (priminsiu – nuo šeštojo dešimtmečio). Monotoninio įrašo klausydami per stereosistemą, vokalą (arba instrumentų solo partiją) greičiausiai girdėsite sklindantį iš erdvės nuo centro tarp dviejų kolonėlių (panašiai kaip STEREO). Galiu tik pridurti, kad kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių.

Žinoma, dar yra marketingas. Jis ypač dažnai minimas kalbant apie garso kolonėles. Išduosiu jums nedidelę paslaptį: dažniausiai tai ne marketingas, o akustinių sistemų gamintojų skirtingas požiūris į stereofoninės erdvės atkūrimo būdus namų garso sistemose. Tai dar viena bekraštė tema: turbūt dar nekart aptarsiu garso technikos gamintojų santykius su STEREO. Tendencijos tokios: kuo labiau garso kolonėlės išgaubia muzikos sceną klausytojo link, kuo labiau pirmas planas atskirtas nuo antrojo, tuo atskiri garsai (instrumentai, vokalas) skamba nenatūraliau. Galima teigti, kad konstruktoriai nuolat laviruoja tarp kuo natūralesnių muzikos garsų ir tikslesnės bei efektingiau perteikiamos muzikinės scenos atkūrimo. O tie, kas sako, kad tai vien marketingas, gali eit giedoti gaidžio subinėn.

Viena iš daugelio įrašų studijų su „Yamaha NS-10“ kolonėlėmis

Viena iš komiškesnių tezių, atsklindančių iš PRO sektoriaus namų garso sistemų aptarimų, esą muzika turi būti atkuriama tokiomis sąlygomis, kaip buvo įrašyta. Taip sakant, tokiais teiginiais patys sau kanda į koją. Reiktų nepamiršti, kad „Yamaha NS-10“ ir panašaus tipo kolonėlės stovi daugumoje pasaulio garso studijų, jos galybę metų naudojamos kaip artimo lauko monitoriai. Būtent šie instrumentai yra vieni iš pagrindinių proceso dalyvių suvedant muzikos įrašų stereofoninę erdvę. Dėl tiksliai atkuriamos stereofoninės erdvės ir tikroviškos skambesio gan dažnai melomanai namų garso sistemose naudoja panašiai sukonstruotas dvijuostes kolonėles su 1 colio (arba ¾ colio) aukštadažniu ir +/- 6,5 colio (nuo 5 iki 8 colių) vidutinių ir žemųjų dažnių dinaminiais garsiakalbiais.

Daugiajuostėse akustinėse sistemose greta paminėtų garsiakalbių dažniausiai pridedami didesnių matmenų žemadažniai garsiakalbiai (arba po kelis papildomus vidutinius garsiakalbius). Galima teigti, kad garso kolonėlės be +/- 6,5 colio (nuo 5 iki 8 colių) garsiakalbio negali atkurti pilnaverčio STEREO. Pripažįstu, jog tai nėra tikslus apibūdinimas, veikiau alegorija, bet, kiek teko klausyti dvijuosčių ruporinių kolonėlių su 1 colio aukštadažniu ir 15 colio (nuo 15 iki 18 colių) garsiakalbiais, visais atvejais STEREO buvo atkuriama panašiau kaip MONO. Galbūt tokios kolonėlės ir leidžia pasiekti tikslesnį tonalinį balansą, pademonstruoti geresnes dinamines savybes, bet tiesa ta, kad dalis muzikos įrašo informacijos įrašyta kartu su stereofoniniais efektais (abstraktus teiginys). Dvijuostėse ruporinėse sistemose naudojami didelio jautrio garsiakalbiai (+/- 15 colio) išties negali atkurti nei galingų žemųjų, nei tikslių vidutinių dažnių. Su tokiomis garso kolonėlėmis – nei sekso, nei komforto, nei muzikos. Visgi tokių akustinių sistemų konstruktorių bei jas propaguojančių specialistų galima rasti ir Lietuvoje. Tų, kurie mano, kad yra genialūs, nes bet kurį stereofoninį muzikos įrašą gali paversti teisingu monofoniniu. Kol kas tiek apie STEREO, muziko įrašymo ir atkūrimo formatą, garbingo jubiliejaus išvakarėse.

Konkursas!

Pirmiausia noriu pristatyti prizą – tai ausinės „Grado SR80e“, tvirtas žingsnis link kokybiško garso atkūrimo pažinimo. Šį apdovanojimą laimės tas, kurio dėka paskyra https://www.facebook.com/StudioZurnalas/ surinks daugiausia patiktukų (Patinka), arba labiausiai prisidėsiantis prie mano tinklaraščio populiarinimo.

Ausinės „Grado SR80e“ – tvirtas žingsnis link kokybiško garso atkūrimo pažinimo

Dabar paatvirausiu, kad vienas iš paskelbto konkurso kaltininkų yra tinklalapio gramofonas.lt diskusijų skiltis ir jo dalyviai. Kitados ten įsižiebusios aistros mane paskatino vėl jodyti Pegasą. Šiam mano atgimimui dirigavo du personažai, kuriuos vadinu dėde Pūliniu ir pusbroliu Ittu (filmo „Adamsų šeimynėlė“ motyvais). Taip, visi, kurie laiką leidžiame internete, esame personažai, vienaip ar kitaip atliekame savo vaidmenis dėl vienokių ar kitokių tikslų. Tiesa, baigęs rašinėlį, nusprendžiau, kad daugiau neminėsiu pusbrolio Itto. Jis nekaltas, aplinka kalta. Nepakaltinamas. Užteks man ir dėdės Pūlinio kaip oponento ir kaip personažo.

Kam įdomu, iš kur ir kur veda ši istorija, pateiksiu keletą užuominų ir nuorodų. Manau, kad pasinaudoję detektyvo uosle, peržiūrėję minėtą diskusijų skiltį ir mano tinklaraščio tekstus, pamatysite tikrą vaizdą. Istorija, sukėlusi turbūt didžiausią rezonansą Lietuvos melomanų ir audiofilų bendruomenėje, prasidėjo nuo mūsų tėviškėje sumeistrautos akustinės sistemos AS PERVALKA (dėl intrigos pavadinimas pakeistas). Vėliau buvo svaiginantys pakilimai ir triuškinantys nuopuoliai: nuo apsišaukėliško apsiskelbimo genijumi, sukūrusiu geriausią pasaulyje akustinę sistemą, iki visiško kracho po dviejų grandiozinių perklausų.

Abu kartus dalyvavau kaip stebėtojas: tuomet pagailėjau genijaus, net dvejus metus tylėjau liežuvį užspaudęs – nė mikt. Galop įgriso ant manęs ir mano draugų pilamos pamazgos. Tai dėl ko kaltės AS PERVALKA nebuvo parduota (prastumta)? Mane asmeniškai tas šunų karimas ir maišymas su purvais labiau juokino nei pykdė. Tik stebėjausi, kaip sistemingai ir nuosekliai dėdė Pūlinys bando juodinti garso atkūrimo techniką, kurią turi ir naudoja buvę potencialūs AS PERVALKA pirkėjai. Turbūt juokingiausia, kaip po neigiamos informacijos pliūpsnio buvo bandyta pakenkti „Audio Note“ (UK) prekės ženklui. Ypač žinant, kad vienas iš potencialiųjų šios Jungtinės Karalystės bendrovės produkciją naudoja apie 20 metų, o kitas – kai ką iš šio gamintojo įrangos yra įsigijęs užsienyje ir apskritai didžioji jo garso technikos kolekcijos dalis turi mažai ką bendra su vietine Lietuvos rinka.

Taip ir toliau viskas savo vaga būtų tekėję, labai siauru upeliuku, pastebimu tik mažam bendraminčių ratui, jei ne keletas entuziastų, vadinčiau juos skaitmeninės erdvės knygnešiais, dalinančiais nuorodas į mano tekstus elektroniniu paštu. Ne socialiniais tinklais, o būtent tiesiogiai elektroniniu paštu. Taigi, „WordPress“ turi puikių įrankių sekti, kas ir kokiais keliais lanko mano tinklaraštį. Tiesa, pradžioje visa tai stebint savimeilę glostė mintis apie savo darbų svarbą. Visgi ilgainiui supratau, kad yra žmonių, išsilavinusių, inteligentiškų, dvasingų (tokie yra tikri melomanai ir audiofilai), kurie nenori tiesiogiai konfrontuoti su apsiskelbusiuoju genijumi (kam su plikiu pešiotis). Aš jiems buvau ir esu patogus instrumentas šiek tiek pritildyti dėdę Pūlinį. Taip neplanuotai ir netikėtai sparčiai augant skaitytojų ratui (ypač lyginant su spausdintinių leidinių auditorija) tenka susimąstyti apie rimtesnius darbus. Nauji tikslai ir nauji iššūkiai. Labai ačiū dėdei Pūliniui, aš tikrai tavęs nepamiršiu.

Turbūt jau buvo dingtelėjusi mintis, kad nebus sunku laimėti tas „Grado SR80e“ ausines. Tad pirmyn, Draugai!

One Comment

  • Marius M. parašė:

    Zinot, pralinksmino mane, zmogu pikta. Nusekiau nuoroda i gramofona. Tikras zoo ten, dauguma apsisaukeliai, nieko benro su real pro ar kokiais nors real experience. Pats daug metu dirbu su garsu. estudio paskaitau kad idomu paziureti i kita puse nuo scenos. Ka cia dabar raso apie stereo yra tiesa ir prakeiksmas mums darantiems irasus. Skaitydamas kelis kart norejau papriestaraut, bet vis atsimusu i tuos skliaustelius su komentaru. Visos spragos uzcementuotos, kad ji kur. Gilu labai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 47 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Cambridge Audio EDGE NQ

Labai geras tinklo grotuvas – Cambridge Audio EDGE NQ. Išties geras, juolab kad kokybiškų tokio...