Kaip prastumti NIDA? III epizodas

Naujas sezonas prasideda!

Anonsas: temos išliks tos pačios, tačiau keisis tinklaraščio pavadinimas. Žadu būti dar atviresnis ir griežtesnis tiems, kas nusirita žemiau plintuso. Taip pat dalinsiuosi savo džiugiais atradimais su žmonėmis, išties mylinčiais muziką ir vertinančiais kokybišką garso atkūrimo techniką. Ir toliau ieškosiu išskirtinių namų garso sistemų bei joms skirtų komponentų. Kol kas tiek.

Sakoma, jog norint sukurti kažką nauja, reikia sugriauti tai, kas sena. Norint vėl pakilti į aukštumas, reikia nusileisti iki pat dugno ir atsispirti.

Manau, kad mano, kaip vartotojų elektronikos rinkos apžvalgininko, profesinis nuopuolis prasidėjo nuo AS NIDA. Taip, tai tos pačios Lietuvoje, namų sąlygomis, sumeistrautos garso kolonėlės, už kurias amatininkas prašo 145 tūkst. eurų. Gali prašyti kiek nori, jo reikalas. Aš net nesmerkiu jo už narsius bandymus įrodinėti, kad tai geriausia pasaulyje akustinė sistema. Tačiau tas jausmas, kaip tavim pasinaudoja ir dar reikalauja susimokėti, niršiai įrodinėja savo tiesą ir viešai skelbia, kad esi skolingas… Na ką, galiu tik palinkėti sėkmės.

Kita vertus, gal asmeninės nuoskaudos man neleidžia blaiviai vertinti situacijos? Nė velnio! Pirmiausia situaciją sunkina lietuviškas santūrumas, užuojauta, tolerancija ir kuklumas. Visi, kas turi realios patirties ir išties išmano namų garso atkūrimo sistemas (stereosistemas), vienbalsiu teigė, kad AS NIDA skirta bet kam, tik ne muzikai atkurti. Ir nė vienas iš jų nesutiko išsakyti savo nuomonės viešai. Yra net tokių, kurie neprieštaravo, kad jų vardu būtų parašytas teigiamas komentaras oficialiame AS NIDA  interneto puslapyje. Na ką aš galiu pridurti: valio draugai! Tikrai nuoširdžiai stebiuosi tais, kurie išgirdo tylą (per AS NIDA perklausą).

AS NIDA

Sakoma, jog savo krašte pranašu nebūsi. Aš linkęs pritarti manantiems, kad iš šalies geriau matyti. Tad pristatau jums istoriją apie trečią bandymą prastumti AS NIDA.

Priminsiu, kad pirmi du bandymai buvo dedikuoti Kauno verslininkams, kurie yra skyrę daug dėmesio ir entuziazmo muzikos įrašų atkūrimui ir garso technikos kokybei. Abu kartus išvežamoji AS NIDA prezentacija „sudegė“. Apie tai aprašiau straipsnyje „Kaip prastumti NIDA?“ (Kaip parduoti NIDA?). Išties realiausia galimybė sutuokti AS NIDA buvo su Latvijos verslininku Gintu Guku („Pro1“ įmonių grupės savininku,  tarp kurių – specializuota garso technikos parduotuvė „Pro1 Soundstore“). Aš asmeniškai dalyvavau pirmoje perklausoje su Gintu Guku. Atvirai pasakysiu – Gukas buvo sužavėtas AS NIDA. Tiksliau, kad buvo apkerėtas ne gaminiu, o ideologija. Mano įžvalga dar kartą pasitvirtino, kai prieš sudarant sandorį Gintas Gukas parodė AS NIDA garso technikos ir inžinerijos reikalų  patikėtiniui Alexandrui Anufrievui. Kas nežino, tiems atskleisiu, kad Aleksandras yra turbūt įtakingiausias Pabaltijo šalyse ir gerokai už jų ribų (Rytuose ir Vakaruose) akustikos specialistas.

Alexandras Anufrievas

Tad šįkart pateiksiu jums ataskaitą, kodėl ir trečias bandymas prastumti AS NIDA nepavyko. Tuo pat nuoširdžiai dėkoju Alexandrui Anufrievui už pateiktą informaciją. Tai pirmasis specialistas kuris sutiko paviešinti savo nuomonę apie ypač kontroversišką lietuvišką projektą.

Alexandro Anufrievo ataskaita apie AS NIDA:

  • Gamintojo teigimu, AS NIDA sukurta profesionalams. Esą, ji skirta atkurti garso signalams muzikos įrašų studijose. Automobilio sirena gali skleisti garsą, tačiau jos nenaudojame muzikos įrašams atkurti. Melomanai iš savo namų garso sistemos tikisi emocinio pasitenkinimo, o ne besiliejančių garsų kakofonijos. Niekas nedega noru suvedinėti garsų į kažkokį tai chorą.
  • Mes žinome daugybę garso režisierių, darančių įrašus. Jų veiklos rezultatai itin skirtingi, o vertinimo kriterijai dirbant su akustinėmis sistemomis labai nevienareikšmiai. Išvados: ne visais garso režisieriais galima pasitikėti ir remtis jų vertinimais.
  • „Pasirodė, kad AS NIDA labai gerai tinka ir buitiniam naudojimui“, – rašo jos kūrėjai. Tai nutiko atsitiktinai, visai neplanuotai? Siekiant garso kolonėlėms suteikti patrauklesnę išvaizdą, jų priekinė dalis buvo pagaminta iš egzotiškos medienos?
  • Vos 50 cm atitolus nuo aukštadažnio ruporo angos, garso spaudimas ties 20 kHz atkuriamų dažnių riba krinta 3 dB, palyginti su 7,5 kHz dažniu. Žmogaus klausos maksimalaus jautrio diapazone 2–2,5 kHz padėtis priešinga: garso spaudimas per didelis net 2 dB (pagal AXIHORN CP5TB modulio aprašymą). Tai bus tikrai didelis trukdis didelės raiškos muzikos atkūrimo sistemai.
  • Beje, aukštųjų dažnių ruporo angoje naudojamą porolono kamštį vargu ar galima vertinti kaip siekį turėti švarų ir didelės raiškos garsą.
  • Taip pat, švelniai tariant, ne visai korektiška lyginti AS NIDA kompresinį garsiakalbį su pigiu VIFA firmos kupoliniu aukštadažniu garsiakalbiu. Pavyzdžiui, planariniams aukštadažniams garsiakalbiams būdingi gerokai mažesni nelinijiniai iškraipymai nei kompresiniams garsiakalbiams (https://www.airfon-media.ru/planar-driver/).
  • Pats kompresinis garsiakalbis yra kompromisas. Siekiant didesnio jautrio, naudojamos interferencinės garso bangos: jos sklinda nuo garsiakalbio membranos, atsispindi, dar kartą atsispindi kompresinėje kameroje, bangolaidyje ir kažkaip sumuojasi ruporo angoje. Kompresinio garsiakalbio atkuriamas garsas yra siaubingos interferencinių bangų košės rezultatas. Neįmanoma suklijuoti perpjauto duonos kepalo.
  • Dėl didelio atstumo tarp aukštadažnio ir žemadažnio garsiakalbių akustinių centrų atsiranda labai didelių fazės dažnių netolygumų vertikalioje plokštumoje.
  • Perklausų patalpoje matuojant (3,2 m atstumu) AS NIDA atkuriamųjų dažnių charakteristikas, akivaizdžiai matyti, kad 2–3 kHz srityje juntamas garso spaudimas. Dėl jo vidutinių dažnių diapazone muzikos klausytojai girdės šaižų ir dažytą skambesį, o dėl spaudimo kritimo aukštųjų dažnių diapazone atkuriant muziką bus juntamas oro ir erdvės stygius bei sausokas akustinės sistemos darbas.
  • AS NIDA – dvijuostės garso kolonėlės. Žemadažnis garsiakalbis yra pakankamai didelis, kad atkurtų žemuosius dažnius, tačiau dėl pernelyg mažo paviršiaus ploto negali perteikti išties galingų bosinių akustinės sistemos garsų. Sakoma, jog šis prietaisas skirtas ir vidutiniams dažniams atkurti, tačiau su tokio dydžio garsiakalbiu (15 ar 16 colio) tai problemiška. Difuzorius per sunkus, kad atkurtų vidutinius dažnius, o garsiakalbio darbas stūmoklio principu, kai tokio dydžio paviršius, taip pat problemiškas. Dėl išvardytų priežasčių klausantis AS NIDA pastebimi akivaizdūs kompromisai ir nevisiškai korektiškai atkuriamas garsas, ypač žemųjų ir vidutinių dažnių diapazonuose.
  • Žemadažnio ir kompresinio aukštadažnio garsiakalbių masė labai smarkiai skiriasi. Jų reakcijos greitis į pereinamąjį impulsą skiriasi, o tai yra papildomos akustinės sistemos bėdos, išlendančios tikroviškai atkuriant muzikinį signalą ties dažnių atskyrimo riba. Geriausiu atveju garso kokybė per stipriai priklausys nuo muzikos charakterio ir žanro.
  • Abejonių kelia ir žemadažnio garsiakalbio modulyje įrengtas fazės apgręžiklis, nukreiptas tiesiai į grindis. Tokia konstrukcija papildomai veikia fazės poslinkį tarp žemadažnio garsiakalbio ir fazės apgręžiklio skleidžiamų garso bangų. Tai lemia didelius fazės-dažnių netolygumus atkuriamųjų žemųjų dažnių diapazone.

Tad kol kas tiek apie nacionalinius akustinius iškrypimus. Telieka pridurti, kad su šiuo projektu nenoriu turėti nieko bendra. Nemalonu net prisiminti, kad paskutiniame mano redaguoto žurnalo STUDIO viršelyje buvo AS NIDA atvaizdas. Nežinia kažkokie moraliniai įsipareigojimai, suvaržymai ar įsitikinimai, o gal nostalgija spausdintiniam žodžiui neleido man tinklaraštyje, susietame su STUDIO žurnalu, visiškai atvirai išsakyti savo minčių. Ypač tai pajutau šios vasaros pradžioje, kai juodraščiuose susikaupė itin aštrių temų. Tad apie tai, ką nuveikiau šią vasarą, ir kas, mano manymu, yra žemiau absurdo ribos, sužinosite kitą savaitę naujame mano straipsnyje, kurį paskelbsiu tinklaraštyje nauju pavadinimu STEREOMANIJA (www.stereomanija.lt arba www.stereomania.lt). Taip, tai – manija, tai –aistra. Todėl, kad emocijų negalima perteikti skaičiais ir grafikais. Muzikos įraše svarbiausia – klausytoją jaudinanti, įtraukianti ir užburianti informacija. Ir tik po to visa kita.

Tiesa, buvau jau pamiršęs, kad po pernykščio straipsnio „Kaip prastumti NIDA?“ (Kaip parduoti NIDA?) sulaukiau įvairiausių paties inžinieriaus ir jo parankinių grasinimų. Gąsdino mane teismais, susidorojimu, trolinimu, persekiojimu ir t. t. Iki tol man neteko tiesiogiai susidurti su tokio lygio provincialumu. Tikiuosi, kad paminėti broliukai latviai išvengs mano likimo.

Per pereinamąjį laikotarpį tinklaraštį bus galima pasiekti bet kuriuo iš trijų adresų e-studio.lt, stereomanija.lt ir stereomania.lt.

Originalus Alexandro Anufrievo tekstas rusų kalba:

Originalus tekstas rusų kalba

2 Comments

  • hombre parašė:

    po visu, forumus uzkisusiu padlaiziu, rupolofilijos priepuoliu-man, tikram audio smaguriui-gurmaniskas straipsnelis, kuris zodis po zodzio,kaip kasnis po kasnio, kelia malonuma, susidomejima, ir siuncia vel, is naujo, perskaityti visus, jau gerai pazystamus straipsnius, ir tuo pat metu ramina-nes kartais jau atrodo,gal su paciu kazkas netaip, jei nidu dievint nesinori… aciu, ir sekmes bei ykvepimo-rasote ne veltui.

  • M... parašė:

    Nereikia buti aukšto lygio akustikos specialistu, kad suprast paparastus dalykus: aukštadažio užkimšimas kažkokia tai kempine, pezalai kad 15” draiveris gali kokybiškai groti vidurinius dažnius, derinimas superlengvo aukštadažnio ir labai sunkaus ir didelio 15” draiverio yra visisška nesamonė ir jokiu HiEnd’u net nekvepia. Su nekantrumu lauksiu naujų straipsnių!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 47 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Cambridge Audio EDGE NQ

Labai geras tinklo grotuvas – Cambridge Audio EDGE NQ. Išties geras, juolab kad kokybiškų tokio...