Kaip prastumti NIDA

Kartą jau rašiau apie Lietuvoje sukonstruotas garso kolonėles, pavadinimu NIDA. Šįkart pasidalysiu savo mintimis apie tai, kaip jas reikėtų „prastumti“. Juolab kad esu jau bandęs tą padaryti, organizavęs ir dalyvavęs NIDA „prastumimo“ procesuose (paprasčiau tariant – bandžiau įsiūlyti pirkti arba prekiauti).

Pirmame plane AS NIDA

Pradėkime nuo pavadinimo

NIDA – gražus pavadinimas, aiškiai mums parodantis lietuvišką gaminio kilmę. Bet kas tai yra?

Gamintojo (CP AUDIO PROJECTS) teigimu, tai – didelės skiriamosios gebos aktyvinė garso atkūrimo sistema.

Garso atkūrimo sistema? Tai, kad ši NIDA, kaip produktas, yra tik garso kolonėlės (su aktyviniu dažnių atskyrimo filtru), arba, kalbant gudriau – akustinė sistema (AS). Įprastai garso atkūrimo sistemą sudaro garso kolonėlės, garso stiprintuvas (-ai) ir garso šaltinis (CD, LP, PC ir t. t.). Pavyzdžiui, AS NIDA galima gudriai vadinti didelės skiriamosios gebos aktyvinės garso atkūrimo sistemos projekto dalimi. Štai tokia painiava išeina su tais pavadinimas. Ne ką aiškiau ir su šio gaminio paskirtimi.

Kur naudoti NIDA?

AS NIDA gamintojas CP AUDIO PROJECTS savo rinkodaros ir viešųjų ryšių projektuose primygtinai bando įrodyti profesionalių akustinių sistemų pranašumą prieš buitines AS. Sakykim, kad šiame straipsnyje minimas lietuviškas gaminys yra sukonstruotas kaip profesionalios paskirties garso atkūrimo įrenginys. O kur naudojami profesionalios paskirties garso atkūrimo įrenginiai? Pavyzdžiui:

Viešose patalpose.

Viešojo maitinimo įstaigose.

Viešose patalpose esančių viešojo maitinimo įstaigų viešuose tualetuose…

Taip pat oro uostuose, sporto kompleksuose, įvairiems renginiams įgarsinti, koncertams uždarose ir atvirose erdvėse ir t. t. Gal turima omenyje tik garso įrašų studijas? Na, taip, ten naudojama profesionali garso atkūrimo įranga, kurios garso kolonėlės vadinamos „kontroliniais monitoriais“. Rašydami muziką garso režisieriai dažniausiai pasikliauja mažaisiais „artimojo laiko monitoriais“ (pavyzdžiui, legendinės „Yamaha NX-10“, naujesnės „Dynaudio BM12 MKIII“ ir t. t.)

Taigi, pirmoji mano rekomendacija AS NIDA gamintojui būtų:  

tiksliau ir aiškiai apibrėžti savo gaminio paskirtį. Jei numatoma buitinė aplinka (muzikos klausymas gyvenamose patalpose), nevartoti palyginimų su kitokios paskirties profesionalia garso technika.

Apie seksą ir komfortą

Postsovietinėse valstybėse vyresnioji karta vis dar turi išsaugojusi to meto įpročių. Vienas jų – skeptiškas požiūris į individualiems poreikiams tenkinti skirtų produktų kokybę ir to paties tipo produktų platų asortimentą. Sovietmečio planinė ekonomika ir kolektyvizmo idėjos teoriškai buvo pažangios. Praktiškai kuo tai baigėsi – visi mes puikiai žinome. Būtent dėl planinės ekonomikos ir kolektyvizmo ideologijos vartotojų elektronikai plėtoti buvo neskiriama pakankamai resursų. O tai, kas buvo gaminama, dažniausiai pigios ir nepatikimos vakarietiškų produktų kopijos. Ir apskritai, kam ta buitinė garso technika? Geriau dažniau lankytis teatruose ir koncertuose. Taip buvo. Bet tai jau praeityje. Žiūrint į sovietinius gaminius galima teigti, kad tuomet oficialiai nebuvo ne tik sekso, bet ir komforto. Kaip tų laikų atgarsis ir yra išlikęs profesionalios technikos aukštinimas, lyginant su buitine.

Antra rekomendacija AS NIDA pardavimui skatinti būtų tokia:

išvalyti visus gaminio pristatymo ir rinkodaros tekstus nuo sovietizmų. Nelyginti profesionalios su buitine garso technikos, kaip niekas nelygina ekskavatoriaus su lengvuoju automobiliu. Nekritikuoti garso technikos gamintojų dėl didelės įvairovės ir asortimento. Rinkos ekonomikoje nebuvo ir nebus vienos geriausios akustinės sistemos.

AS NIDA perklausa pas Algirdą M. Nuotrauka iš Algirdo M. archyvo.

Pirmas dublis su AS NIDA

Ar nekilo Jums klausimas, kodėl taip stengiuosi parduoti AS NIDA? Jau bandžiau kelis kartus, tai pabandysiu dar kartą. Gal šįsyk pavyks. Norint rasti naujų būdų, kaip parduoti AS NIDA, verta peržvelgti jau nuveiktus darbus. Gal įsivėlė klaidų?

Taigi, pirmasis potencialus pirkėjas – Algirdas M., žinomas kaip ilgametis garso technikos entuziastas.

AS NIDA buvo pastatyta Algirdo namuose, šalia jo turimų garso kolonėlių „Focal Nova Utopia Be“, prijungtų prie „Ayre MX-R“ ir „Ayre KX-R“ stiprintuvų bei „Audio Note“ garso šaltinio („CDT Five“ ir „DAC 5 Signature“).

Kai kam galėjo pasirodyti mažų mažiausiai keista, kad minimos lietuviškos AS (kūrėjo teigimu – geriausios pasaulyje) buvo tuomet sujungtos su senučiais „Threshold“ stiprintuvais ir gana paprastučiu „Arcam“ CD grotuvu.

Tikriausiai, siekiant ekstremalių pojūčių, bendrovės „CP AUDIO PROJECTS“ atstovas įrodinėjo, kad svarbiausia yra garso kolonėlės, o stiprintuvai, garso šaltinis ir jungiamieji kabeliai turi mažai įtakos ir t. t.

Ir visa tai buvo aiškinama Algirdui M., žmogui turinčiam didžiulę patirtį, per daugelį metų išbandžiusiam įvairiausios garso atkūrimo įrangos, kurio namus lankė visame pasaulyje žinomų gamintojų atstovai ir įmonių savininkai.

Pateikti teiginiai kai kam iš šalies žiūrint galėjo atrodyti kaip bandymas apmulkinti.

AS NIDA ir „pilnasis kambarys“ Ričardo M. sodyboje.

Antras dublis su AS NIDA

Ideali proga parduoti AS NIDA, manyčiau, buvo praleista Ričardo M. sodyboje (minima straipsnyje „Nuo Nidos iki didžio grožio“).

Du kambariai – vienas pilnas, kitas tuščias.

Kiek kartų aš kartojau: Česlovai, nelįsk į pilną kambarį, statom AS NIDA tuščioje patalpoje. Nereikia „matuotis pas ką ilgesnis“ (dėl savęs tai aš esu visiškai tikras). Tas begalinis noras įrodyti, kad visi klysta, kad yra tik viena tiesa ir tik vienas kelias. Ar galit įsivaizduoti, kaip sunku žmogui, manančiam, kad jį supa vieni idiotai?

Tai kuo gi ypatingas pilnas kambarys (paminėtas „Nuo Nidos iki didžio grožio“)? Kas jame galėjo sutrukdyti akustinei sistemai NIDA?

Žmogaus poreikis išreikšti savo kūrybiškumą gali atsiskleisti įvairiais gyvenimo tarpsniais ir įvairiausiomis formomis. Ričardas M. savo sodyboje įrengė teminį kambarį kaip duoklę muzikai, roko istorijai ir laikmečiui, kai gimė roko legendos. Naudojant visų laikų vienomis iš geriausių pripažintas garso kolonėles „Technics SB-10000“, unikalius stiprintuvus „Jericho Storm JSL-100“ (buvo pagaminta tik 4 poros) ir legendinį patefoną „Nakamichi TX-1000“ buvo sukurta ypatinga ekspozicija, meninė instaliacija.

Deja, AS NIDA, pakliuvusi į tokią išpuoselėtą ir pagarbią muzikai aplinką, tiesiog iškrito iš konteksto (nederėjo nei garsu, nei muzikos atkūrimo koncepcija).

Aptariamų kolonėlių nuopuolį dar labiau padidino pats jų konstruktorius. „CP AUDIO PROJECTS“ atstovas, tikriausiai supratęs garso atkūrimo skirtumus ne savo naudai, puolė ieškoti kaltų. Nes, pasirodo, tuomet perklausos dalyviai negalėjo tinkamai įvertinti AS NIDA, nes visi mėgavosi klausydami konkuruojančios garso sistemos iškraipymų.

Tuščias kambarys, kuriame turėjo apsigyventi AS NIDA netrukus buvo užimtas.

Trečias patarimas, kaip parduoti AS NIDA:

tiesiogiai nelyginti AS NIDA su kitų gamintojų kolonėlėmis, ypač svečiuose pas potencialų pirkėją. Nesityčioti iš galimo pirkėjo muzikinio skonio ir jo suvokimo apie garso aparatūrą. Apskritai, kaip neseniai parašė vienas protingas žmogus, kai prekės pardavėjas pradeda moralizuoti pirkėją, niekada nebūna gerai.

AS NIDA invazijai priešinosi ir pastato durys.

Inžinierius Č. ir Draugas Š.

Atvirai kalbant, sunkiai įsivaizduotu dabartinio AS NIDA varianto perspektyvas. Viena iš priežasčių – internetinės svetainės gramofonas.lt diskusijų puslapiuose šias garso kolonėles ir jų kūrėją aukštinantys išgalvoti personažai Inžinierius Č. ir Draugas Š. Pastarieji gerokai papiktino Lietuvos garso gurmanų gretas. Manau, kad tiems personažams nepavyko sukurti efektyvaus viešųjų ryšių projekto, padaryta per daug grubių klaidų. Pavyzdžiui, Inžinierius Č. turi labai specifinį rašymo stilių, kurį labai paprasta identifikuoti bet kokiame tekste. Štai Draugas Š., tikras intelektualas, rašo labai spalvingus filosofinius komentarus. Ir kai Draugas Š. kažkieno paliepimu įpina į savo rašinį Inžinierius Č. tekstus, stilistiškai išeina, kaip čia pasakius – toks su blogu kvapeliu.

Dar vienas nemokamas patarimas. Jei jau dirbate su tekstais tandemu, nepagailėkite kelių eurų kalbos redaktoriui. Gal kokią jauną studentę pasamdykit. Taip pat reikėtų pakoreguoti AS NIDA skirto internetinio puslapio atsiliepimų skiltį. Daugelis tekstų tarp ten esančios panegirikos, vėlgi, lyg viena ranka rašyta.

Kas toliau su AS NIDA

Visgi, pagrindinė priežastis AS NIDA nenaudai yra laikas. Prieš penketą metų šių kolonėlių išvaizda buvo įdomi, atkuriamo garso kokybė turėjo potencialo, joms sukurta inžinerinė ideologija daug ką sudomino Lietuvoje. Šiandien žiūrėdamas į šias kolonėles supranti – visa tai atgyvena. AS NIDA neišlaikė pagrindinio – laiko testo. Vėlgi, galima AS NIDA palikti kaip prototipą, etaloną ar pan. Ir išleisti paprastesnes, prieinamesnės kainos kolonėles, pavadintas, pavyzdžiui, PERVALKA (tęsiant Neringos vietovardžių tematiką). Dar vienas variantas – sukurti mažas kompiuterines kolonėles, tokias miniatiūrines NIDUTES. Juolab kad šių kolonėlių konstruktorius didžiausią darbo patirtį turi su skaičiavimo mašinomis, asmeniniais kompiuteriais ir IT.

Kas man iš šios istorijos

Visa ši AS NIDA istorija parodė man naujus kelius, kaip būtų galima sudominti vartotojus kokybiška garso technika. Supratau, kad kalbėdamas vien tik apie labai brangius ir sudėtingus garso atkūrimo įrenginius pasidariau neįdomus net pats sau. Taigi, vėl pradėsiu nuo pradžių, nuo pradinio lygio garso sistemų. Juolab kad išgalvotas personažas Inžinierius Č. man pasufleravo, ką pasirinkti startui. Tai bus pradinio lygio, „Zero“ serijos „Audio Note“ garso sistema: stiprintuvas „I Zero“, SAK „DAC 0.1x“ ir CD leistuvas „CDT Zero/II“ bei garso kolonėlės „AZ Two“. Beje, ši elektronika sukonstruota ir pagaminta Lietuvoje. Naudosiu taip pat Lietuvoje pagamintą tinklo grotuvą „Versus Audio MP“ ir norvegišką SAK „Hegel HD 25“. Apie tai rašysiu artimiausiu metu. Planuoju išvažiuojamąsias sesijas, jei bus norinčių paklausyti šio garso technikos komplekto savo namuose. Beje, jau gana ilgai išgalvotas personažas Inžinierius Č., reklamuodamas save ir AS NIDA, dažnai kritikavo „Audio Note“. Kaip suprantate, tokiu būdu puolami tik stipriausi.

Tolimesnėje veikloje žadu išbandyti įvairesnės įperkamos garso technikos. Lauksiu pasiūlymų.

 

4 Comments

  • Kaip nepadėkoti už specialiai man paskirtą straipsnį – ačiū, Raimondai C. už papildomą vėjo šuorą į Akustikos mokslo bures! Tai man suteikia energijos parodyti Lietuvos muzikos mylėtojams tiesiausią kelią į tikslą.

    Česlovas Paplauskas

  • Matas_S parašė:

    Na, teisingas straipsnis sakyčiau. Kad “NIDOS” nebuvo nupirktos manęs nė kiek nestebina, Matoma,i potencialūs pirkejai turi netik pinigų, bet ir supratimą apie kokybišką garsą. Šiaip gaila autoriaus, įdėta tiek darbo, pinigų, puikiai išreklamuota prekė, tik bėda, neskamba tos “NIDOS”, negroja ir viskas… Tada belieka sakyt, kad visi įrašai blogi, kad klausytoju ausys kreivos, kad pirkėjas neturi supratimo ką perka ir t.t. Sėkmės pardavynejant toliau, nes tik ji ir gali padėt šioj keblioj situacijoj.

  • Romualdas parašė:

    Atpiginkite NIDA bent šimta kartų ir galbūt neišmanėlis be klausos nupirks .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 47 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Cambridge Audio EDGE NQ

Labai geras tinklo grotuvas – Cambridge Audio EDGE NQ. Išties geras, juolab kad kokybiškų tokio...