Juostos, ritės ir muzika (1 dalis)

Šįkart rašau labai rimtai. Apie tai juokauti atkišus dantis nevalia. Nes tai – šaltinis. Visų įvykių ir istorijų pradžia. Turiu omenyje garso šaltinį. Įprastai taip vadinami CD, vinilinių plokštelių, magnetinių juostų ir kasečių grotuvai, muzikiniai kompiuteriai bei tinklo grotuvai. Vis dėlto įrašo kokybė nė kiek ne menkesnės svarbos nei muzikos atkūrimo įranga. Pavyzdžiui, daug metų giliai besidomintieji namų garso sistemomis žino, jog vieni muzikiniai albumai geriau įrašyti vinilinėse plokštelėse, o kiti – CD diskuose. Mano galva, daugiausia tenkinančios kokybės muzikos įrašų išleista kompaktinėse plokštelėse (CD). Juolab kad CD paprasčiau (pigiau) įsigyti tiek naujus, tiek antrinėje rinkoje. Tikri muzikos gurmanai labiau vertina vinilines plokšteles, nes jose galima rasti itin tikroviškai skambančių įrašų. Su kompiuteriniais muzikos failais kita istorija: ypač lengvas prieinamumas prie muzikos turinio, tačiau vis dar galybė neatsakytų klausimų dėl techninės dalies (kompiuterinės bei programinės įrangos) bei muzikos atkūrimo kokybės. Sakykim, aš vertinu tinklo grotuvus pirmiausia dėl internetinės muzikos paslaugų („Tidal“, „Spotify“, „Deezer“ ir kt.). Apibendrindamas galiu pasakyti, kad palaiminti tie melomanai, kurie naudojasi visų tipų muzikos laikmenomis ir atkūrimo įranga. Ne išimtis ir juostiniai magnetofonai (angl. Reel-to-Reel Tape Recorder).

Tad šįkart pristatau naujose magnetinėse juostose (angl. Reel-to-Reel) išleistus originalius studijinius įrašus, t. y. pirmas „Master tape“ studijinių juostų kopijas. Gan painu tiems, kas neįsikirtęs į temą. Sakykim, kad tai pirmoji 21 amžiuje tokio pobūdžio apžvalga (galima pavadinti ir testu). Turbūt dabar aiškiau. Ar painiau?

„Kinoshita RM-6“, „Storm JSL-100“, „Victor XL-Z999EX“, „Audio Note M3“, „Teac X-2000M“, „Tandberg TD 20A“

Pirma: kol kas itin skurdus tokių įrašų pasirinkimas. O išties įspūdingų – dar skurdesnis. Antra, juostų perklausoms dažniausiai naudojami daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus pagaminti magnetofonai. Tiesa, jau yra pirmų kregždžių, naujai pagamintų aparatų, bet kol kas tai – išimtis.

Man pavyko susipažinti su ganėtinai gausia naujų magnetinių juostų kolekcija, tad galiu išsakyti svarią nuomonę šia tema. Be to, išbandžiau skirtingais greičiais perrašytas kopijas, palyginau profesionaliai veiklai skirtus aparatus su namų garso sistemoms pritaikytais magnetofonais. Atvirai pasakysiu: tema dar neišsemta, tačiau jau dabar norėčiau pasidalinti pirmaisiais rezultatais.

Kaip neretai atsitinka, ieškai vieno, o atrandi visai kitą. Atsimeni, atrodytų, visai nesusijusius dalykus, galiausiai nustembi radęs jų sąsajų. Ir aš bandydamas magnetines juostas prisiminiau savo patirtį su pripučiamąja lėle, vardu Garsė. Tiksliau, išeivio lietuvio Algirdo Čypo aprašytą istoriją apie tai, kaip gatvės tapytojas Gvidas nusipirko pripučiamąją lėlę, pavadino ją Garse ir su įkarščiu ėmėsi tobulinti: gražino, puošė, stengėsi smarkiau pripūsti ir t. t. (daugiau rasite čia). Šios Algirdo Čypo alegorijos puikiai atspindi tai, kas vyksta dažno audiofilo namuose su namų garso sistema. Kai de facto suvokiama, kad įsigyta garso technika netenkina asmeninių poreikių klausantis muzikos. Kai vietoj radikalių pokyčių (visos įrangos keitimo) bandoma gerinti įvairiais priedais, keisti pavienius komponentus ir t. t. Beje, pastebėjau, jog greičiausiai tobulėja tie, kas naudojasi keliomis namų garso atkūrimo sistemomis, turi kelis perklausų kambarius. Taip žmogaus klausa neprisitaiko (nepripranta) prie vieno (vienintelio) muzikos atkūrimo formato, nesąmoningai (be pastangų) išsiugdomi įgūdžiai atskirti net menkiausius garso atkūrimo kokybės skirtumus.

Jau esu minėjęs, jog naudojant juostinį magnetofoną su tinkamos kokybės įrašais į namų garso sistemą galima pažiūrėti kaip pro didinamąjį stiklą. Aiškiau pamatyti (išgirsti) turimų garso kolonėlių, stiprintuvo arba garso šaltinio privalumus, trūkumus bei tarpusavio suderinamumą. Svarbiausia – kad visa tai gali net aršiausią skeptiką įtikinti garso šaltinio kokybės svarba. Žinoma, jei tas nėra neperkalbamas demagogas, ožius varinėjantis ar ešerį šiaušiantis veikėjas.

Mano galva, garso šaltinis yra svarbiausia namų garso sistemos dalis. Jis turi būti mažų mažiausiai tokios pat klasės, tokio pat lygio kaip garso kolonėlės bei garso stiprintuvai. Jei pakeitėte garso kolonėles ir stiprintuvus į geresnius, bet palikote seną garso šaltinį (žemesnės klasės), galima sakyti, kad prarandate ne mažiau kaip 30 proc. galimos garso atkūrimo kokybės.

Žodžiai lieka žodžiais, jei nėra (nepasiūloma) tinkamų instrumentų. Tad pristatau naujose magnetinėse juostose išleistus originalius studijinius įrašus – pirmas originalių „Master tape“ studijinių juostų kopijas. Visi mano apžvelgiami juostiniai įrašai yra 38 greičio, dviejų takelių. Juos perklausiau per tris skirtingus juostinius magnetofonus („Teac X-2000M“, „Otari MX-55“, „Tandberg TD 20A“(19 greičiui). Kartu padariau įrašų kopijas (19 greičiu, dviejų takelių) į naujas magnetines juostas (MULANN Industries SAS), norėdamas palyginti skirtumus tarp studijinio greičio (38) ir vadinamojo tinkamiausio namų garso sistemoms (19 greičiu). Apie tai bus aprašyta antroje straipsnio dalyje.

Taigi mano siūlomas „Reel-to-Reel“ Top 5:

1 vieta

Albumas: „Montreux Alexander Live!“ (The Monty Alexander Trio At the Montreux Festival)

Atlikėjai: Monty Alexander (piano), John Clayton (bass), Jeff Hamilton (drums)

Įrašyta: 1976 m. „Mountain Recording“

Perleido: 2017 m. „Horch House“

„Montreux Alexander Live!“

„Montreux Alexander Live!“

„Montreux Alexander Live!“

2 vieta

Albumas: „Ballads for Audiophiles“

Atlikėjai: Scott Hamilton (sax), Paolo Birro (piano), Aldo Zunino (bass), Alfred Kramer (drums)

Perleido: 2016 m. „fone Jazz“

„Ballads for Audiophiles“

3 vieta

Albumas: „Jazz Masters vol. 1“ (Legendary jazz recordings)

Atlikėjai: Buddy Tate (tenor sax), Milt Buckner (organ), Wallace Bishop (drums)

Perleido: „STS Records“

„Jazz Masters vol. 1“

„Jazz Masters vol. 1“

4 vieta

Albumas: „Jazz Masters vol. 2“ (Legendary jazz recordings)

Atlikėjai: „Jazz Session Studio Artists“

Įrašyta: 1966 m. Ruud van Lieshout

Perleido: „STS Records“

„Jazz Masters vol. 2“

„Jazz Masters vol. 2“

5 vieta

Albumas: „Walking The Line by The Oscar Peterson Trio“

Atlikėjai: Oscar Peterson (piano), Jiri Mraz (bass), Ray Price (drums)

Įrašyta: 1970 m. Hans Georg Brunner-Schwer

Perleido: 2016 m.  „Horch House“

„Walking The Line by The Oscar Peterson Trio“

„Walking The Line by The Oscar Peterson Trio“

„Walking The Line by The Oscar Peterson Trio“

3 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 47 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Cambridge Audio EDGE NQ

Labai geras tinklo grotuvas – Cambridge Audio EDGE NQ. Išties geras, juolab kad kokybiškų tokio...