AudioGourmet 2017

Džiugu pranešti, jog lapkričio 10–12 dienomis Vilniuje vyko didžiulė šventė muzikos įrašų ir garso atkūrimo technikos mėgėjams – „AudioGourmet 2017“. Turbūt nedidelė nuodėmė delnus trinti, kad šios parodos mums pavydi ne tik braliukai latviai, bet ir nuolat mus lenkiantys estai.

Jau tradiciniu tapęs renginys, kasmet lapkričio mėnesį vykstantis Vilniuje, viešbutyje „Radisson Blu Lietuva“, šiemet sutraukė kiek mažiau dalyvių, tačiau neprarado savo įtakos bei reikšmės. Bet, panūdęs apžvelgti „AudioGourmet 2017“ parodą, susidūriau su menka problema: nelabai turiu apie ką rašyti. Nesinori gadinti šventės, bet labiausiai įsiminė ryškus kontrastas tarp Lietuvos rinkos senbuvių ir mažiau patirties turinčių prekeivių. Tiems mažučiams norėčiau pateikti keletą pastebėjimų ateičiai. Patalpos akustika ir nuolat vaikščiojantys bei šnarantys lankytojai yra didžiausi jūsų priešai demonstruojant savo namų garso sistemas. Vienintelis būdas sumažinti nuostolius – parinkti tinkamus muzikos įrašus. Tuos, kurie su jūsų technika gali nustelbti perklausos kambario erzelius ir priversti lankytoją suklusti. Kitaip tariant, neleiskite nuvalkiotų, daugeliui iki kaulų įsiėdusių kūrinių. Nelaikykite klausytojų kvailesniais už save. Kitaip sakant, naudokite tai, kas tinka, o ne jums patinka.

Vincent’as Bélanger ir „Audio Note“ duetas.

Ir nėra čia ko nosies raukyti, nes, įžengęs į „AudioGourmet“ parodos patalpas, pirmiausia išvysti „Audio Note“ kambarį, kuriame perklausas veda britas Mario Binner, tuo užsiimantis jau daug metų. Mane kaskart pakeri ne tik jo įrašų įvairovė, bet ir seka: kaip vienas muzikos kūrinys keičia kitą, žanras – žanrą, nuotaika – nuotaiką ir t. t. Aš žiūriu į Mario kaip dailininką, kuris, naudodamas muzikos garsus kaip spalvas, tapo nuostabius vaizduotės paveikslus. Tokį reginį galiu stebėti valandų valandas. Jei tai jūsų dar neįtikino, parodoje kartkarčiais „Audio Note“ kambarį aplanko kanadietis Vincent’as Bélanger su violončele rankose. Šis pasaulyje garsus violončelininkas mėgsta pajuokauti, kad visuomet laimi varžybas grodamas prieš „Audio Note“. Kai Vincent’as virtuoziškai atlieka kūrinį, o jam už nugaros akomponuoja „Audio Note“ garso technika, sunku nesižavėti: kartais net sutrinku spėdamas, kurie čia garsai skamba gyvai, o kurie iš garso kolonėlių.

„Hi-Fi Centras“ kambarys.

O kas toliau? Užsukau į „Hi-Fi Centras“ kambarį. Patiko skoningai įrengta ekspozicija, panaudotos garso atspindžius slopinančios medžiagos. Pasižiūrėjau į „Tannoy Legacy Arden“ kolonėles. Kita aplankyta ekspozicija – „Hi End Collection“. Jos rengėjai, spėju, įkūnijo išmintingą posakį, kad genialumas slepia paprastumą. Čia išties buvo gan jauku. Baltos sienos, baltos garso kolonėlės ir netikėtai skaniai skambantis „Triangle“ ir „McIntosh“ garso technikos derinys.

„Hi End Collection“ kolekcija.

Išgirstas triukšmas mane atlydėjo iki salono „Lyra“ kambario, kur tuo metu sienas draskė prijungtos amerikietiškos „Legacy Audio Aeris“ kolonėlės su japoniška „Luxman“ elektronika. Iškart buvo matyti, kad rengiant „Lyros“ ekspoziciją buvo skirta daugiausiai pastangų ir laiko. Įvairios technikos gausą papildė ant sienų sukabinti didžiuliai Eigirdo Scinsko paveikslai. Buvo įdomu pamatyti ir išgirsti „Blumenhofer Acoustics Genuin FS 2“ kolonėles. Beje, turbūt mažai kas yra matęs greta sustatytas tokias tris skirtingas aukštos klasės akustines sistemas: „Monitor Audio Platinum PL300 II“, „Legacy Audio Aeris“ ir „Blumenhofer Acoustics Genuin FS 2“.

Perklausa „Lyra“ kambaryje.

Kita stotelė – „Muzikos magijos salonas“ su dviem kambariais, kurių vienas buvo dedikuotas italų bendrovei „Audio Analogue“. Sunku man ką bepridurti, nes, matote, „Muzikos magijos salonas“ neprekiauja atskirais namų garso sistemos komponentais, o tik sukomplektuotomis sistemomis. Aš tokių dalykų nelabai suprantu. Galiu tik pastebėti, kad paskaitos apie vibracijas nenuėjo veltui. Pavyzdžiui, „Zingali Home Monitor 2.10“ kolonėlės taip vykusiai buvo sustatytos (tolėliau nuo galinės ir šoninių sienų), kad atkuriamame garse buvo silpnai jaučiama patalpos įtaka.

Muzikos magija su „Zingali“.

Nesyk pastebėjau, jog parodos metu diskutuodami apie garso sistemas kai kurie lankytojai painiojosi, kur patalpos akustikos, o kur – garso technikos įtaka girdimame garse. Pavyzdžiui, nugirdau kalbant apie tai, kaip vienos kolonėlės baubė. Alio! Ne kolonėlės, o kambario sienos ten baubė. Jei, pasibaigus muzikos kūriniui, baubimas ne iškart dingsta, o tolygiai laike nutyla – tai kambario akustikos iškraipymai. Apskritai tokio tipo renginiuose lyginti kas geriau, o kas prasčiau skamba – gan kvailas užsiėmimas. Galima tik įvertinti, kas geriau pasiruošė, o kam tiesiog dar trūksta patirties ar noro, entuziazmo, o gal paprasčiausiai ne ten pataikė.

Tad reikia tik džiaugtis, kad „AudioGourmet 2017“ metu vyksta teorinės paskaitos. Šiemet man buvo įdomu paklausyti Giedriaus Litvino pokalbių apie akustiką, Vilmanto Dūdos aiškinimų apie DSP (Digital Signal Processing) tiesinės fazės skiriamuosius filtrus.

Ar žinote, kas Lietuvoje surengė pirmąją namų garso sistemoms skirtą parodą? Tai įvyko dar praeitame dešimtmetyje, Palangoje. Renginio organizatoriams Artašesui Gazarianui ir bendrovei „Muzikos magija“ pavyko pirmą kartą po vienu stogu sukviesti skirtingus Lietuvos garso technikos prekybininkus. Tuomet, mano akimis žiūrint, buvo įgyvendintas genialus verslo planas. Greta Klaipėdos krašto ilgamečių gyvo garso tradicijų (Klaipėdos džiazo festivaliai ir t. t.) buvo pradėtos uoliai populiarinti kokybiškos namų garso sistemos. Pradžioje sumanūs žmonės perpardavinėjo kitų Lietuvos įmonių prekiaujamą produkciją, o vėliau sugalvojo patys atstovauti žymiems prekių ženklams, sukūrė savą prekybos ideologiją. Toks tai įmonės „Muzikos magijos salonas“ kelias. Kiek vėliau parodos rengimo estafetę perėmė „AudioGourmet“. Tai, kas tęsiasi jau ilgus metus, tai Artašeso Gazariano paskaitos apie fraktalus, vibracijas ir t. t. Šiemetinė paskaita buvo pavadinimu „Muzikos atkūrimas namuose: patalpų akustiniai atributai“.

Artašeso Gazariano paskaita.

Pabaigoje turi parašyti kažką komiško, juk bandau savo rašinėlius paversti stand-up komedija. Tad papasakosiu trumpą istoriją, kuri buvo padėta ant lėkštutės. Na ir nutik tu man šitaip: parodoje „AudioGourmet 2017“ apsipyko du draugai, tiksliau, bendražygiai. Tiesiog prie liudininkų vienas kitą išbarė, kad ne tą reklamuoja, ne tą liaupsina: reikia ant šakių kelt tik tas vieninteles geriausias pasaulyje kolonėles. Trenkė durimis. Likusį parodos laiką vaikščiojo nosį sukdami vienas kito. Na, pagalvokit, jei jau tau skirta aukštinti tas vieninteles, o čia ima ir išsprūsta. Ir taip jau atsitiko, kad viską išgirdo tavo partneris. Va taip. Sakoma, net ir sienos turi ausis. Nesipykit, draugai. Nieko čia tokio. Kiaušinėlius vienas kitam pakutinkite, gal palengvės.

Kaip čia taip, būčiau pamiršęs paminėti. Parodos metu mane pakvietė lietuviškų garso kolonėlių gamintojas „AudioSolutions“ apsilankyti jų gamykloje Vilniuje. Nežinau, kaip čia bus: man lygtai pasirodė, kad jie mane apgavo, bet apie tai kitame straipsnyje.

„AudioSolutions“ kolonėlės traukė lankytojus net neprijungtos.

Garso kolonėlės „Tocaro“ su „Audio Analogue“ elektronika.

„Audio Note“ perklausos su Mario Binner.

Salono „Lyra“ įvairovė.

„Digital Audio“ ekspozicija.

„Garso harmonija“. Ar tikrai?

Šiemet kuklūs „Audio komponentai“.

Tokie tai „TopAV“.

Dar viena pagal „Muzikos magijos salonas“ suderinta namų garso sistema.

„Digisound“ su „Yamaha“.

Vinilo turgelis.

 

There are no comments yet

Why not be the first

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 47 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Cambridge Audio EDGE NQ

Labai geras tinklo grotuvas – Cambridge Audio EDGE NQ. Išties geras, juolab kad kokybiškų tokio...