Apie tai, kaip kolumbietis lietuvius High End‘o mokė

Ar vakarietiški ir rusiški teminiai žurnalai bei pokalbių svetainės (forumai) turi didelę įtaką garso technikos tendencijoms Lietuvoje?

Manyčiau, kalbant apie High End (garso atkūrimo gyvenamose patalpose aukščiausia pakopa) ne ką mažiau lemia tikrieji entuziastai, daug metų skyrę tobulo garso paieškoms, eksperimentams su įvairiausia aparatūra, komponentais bei priedais. Tikėtina, kad savo pavyzdžiu jie yra daugiau užkrėtę kitų nei nuolat save aukštinantys Hi-Fi ir High End pardavėjai ar išmanūs apžvalgininkai.

O ar patikėtumėte versija, kad vienas įtaigiausių audiofilų ir High End virusų į Lietuvą buvo atvežtas iš Kolumbijos?

Tiesa ta, kad išeivis lietuvis, ilgai gyvenęs ir dirbęs toje Pietų Amerikos valstybėje, grįžo į Lietuvą, kelerius metus pasidžiaugė savo gimtine ir vėl išvyko…

Ir tų metų pakako, kad aplink save suburtų būrelį melomanų, atverstų juos į audiofilus ir High End‘ininkus, kurie vėliau jo mokymą skleistų kitiems (minties potekstė skirta parodyti, kad paminėti pomėgiai turi tam tikrų religinių atspalvių). Ir man teko ne kartą tokiose apeigose sudalyvauti bei pasisemti žinių iš atverto audiofilinio šulinio. Tuomet klausydavomės kiekvieno pastumtų garso kolonėlių milimetro ir pamatydavom didžiules prarajas tarp skirtingų jungiamųjų kabelių įtakos atkuriam garsui.

Minima asmenybė – Algirdas Čypas. Nors jį pažinojo ir iš jo mokėsi gana siauras entuziastų ratas, jo perfrazuotas mintis palyginti dažnai išgirstu audiofilų diskusijose.

Tais laikas Algirdas man padovanojo savo parašytą straipsnį pavadinimu „Kodėl neskamba?“. Tiesos dėlei prisipažinsiu, kad redaguojant tekstą ir išleidus žurnalą teko susikirsti su autoriumi dėl kelių ištaisytų žodžių. Jo laikas, praleistas Pietų Amerikoje, ir mano jaunatviškas maksimalizmas įžiebė nemalonią nesantaikos liepsnelę. Nors dėl to nuoširdžiai gailiuosi, tačiau tai buvo ir gera proga plačiau atverti akis (žinoma, ir ausis) į garso technikos pasaulį.

Jūsų dėmesiui – Algirdas Čypas

Esu Algirdas Čypas, High End garso technika besidomintis apie 40 metų. Esu dalyvavęs gausybėje garso aparatūros derinimo sesijų kartu su daugybe kitų garsą išmanančių, alų ir vyną mėgstančių žmonių. Pagal profesiją esu buvęs gamybos inžinierius ir linkęs analizuoti sudėtingas situacijas pasiremdamas sveiko proto logika ir fizikos principais.

Žinau, kad High End yra neįmanoma nusipirkti: reikia jo nusipelnyti, bei tikiu, kad galima išgauti gerą garsą iš pigios (sąlygiškai) aparatūros ir kad visai įmanoma išgauti blogą garsą iš brangios, jeigu nežinai, ką darai. Geras garsas yra tas, kuris klausytoją tenkina, o blogas tas, kuris netenkina. Mane labiausiai tenkina tikros gyvos muzikos garsai ir aparatūra, kuri priartina mane prie to tikro garso sąvokos. Tikras Gyvas garsas yra tas garsas, kuris egzistuoja natūroje be elektronikos pastiprinimo ar „pagrąžinimo“.

Mėgstu gyvo garso koncertus bei muzikinius vakarėlius ir diskusijas su nebrangiai kainuojančiais, bet patikimais draugais, pigiu, bet geru vynu ir gerą garsą su „pigia“ technika. Manau, kad gero garso paieška yra nesibaigiantis ir malonus procesas, o ne kelionės pabaiga.

Linkiu visiems daug garsinių nuotykių, kūrybingumo ir aistringos kelionės.

 

Kodėl neskamba? (Ištrauka iš Algirdo Čypo mokymų)

Ką tik parsinešėme naują stiprintuvą ir jau mėgaujamės puikiu garsu. Visai nesunku paaiškinti, kodėl garso aparatūra skamba gerai: daugiau bosinių garsų, erdvės, švelnesni (muzikalesni) aukštieji, draugai giria. Na, žodžiu, jaučiame, kad mūsų vargai ieškant idealaus garso pagaliau baigėsi…

Bet, deja, po poros dienų skambesys jau nebe toks įspūdingas kaip anksčiau, tačiau kol kas pakankamai geras, tad per daug nesirūpiname. Be-e-et… jau po poros mėnesių, girdime tam tikrus niuansus ar netgi iškraipymus, kurie mūsų netenkina ir net piktina. Dabar mums daug sunkiau paaiškinti, kodėl technika, kuri taip gerai skambėjo garso salone ir iš pradžių mūsų namuose, jau taip nebeskamba. Apimti nevilties dėl galimo pinigų išvaistymo ir moralinės apgavystės jausmo vėl ieškome, ką čia pakeisti, kad rastume išeitį iš tokios nemalonios padėties.

Šiuo ir kitais straipsniais bandysime atskleisti gero garso ir jo ilgaamžiškumo paslaptis ir kaip identifikuoti bei pašalinti mūsų garso atkūrimo sistemos trūkumus. Nors niekada nepasieksime absoliučios garso tikrovės (gerovės), tikiuosi, kad ši informacija ir asmeninė (skausminga) patirtis padės praplėsti jūsų apčiuopiamo garso „ausiratį“, suprasti, kodėl yra, kaip yra, ir ką daryti, jeigu netenkina tai, ką girdite. Jūs patys spręsite, kokie pasiūlyti pokyčiai bus teigiami ir dažnai nekainuos nė cento! (Na, gal vieną ar kitą bokalą alaus).

Mano asmeninė filosofija: noriu tokio skambesio, kuris mane kviestų kuo dažniau ir ilgiau klausytis muzikos, nes toks garsas gali gydyti, balansuoti, stebinti ir praturtinti.

Mano tikslas ir metodas smarkiai skiriasi nuo tokių, kuriais siekiama nustebinti kitus. Kita vertus, noriu būti savo garso kūrėjas ir šeimininkas bei disponuoti tokiomis žiniomis, kurios man padės atremti nesiliaujančių naujovių, įspūdžių ir geranoriškų nuomonių, galinčių mane „atjungti“ nuo tikrovės ir tikslo. Visi žinome, kad tokie nukrypimai gali kainuoti daug pinigų ir nervų.

Tai kas gi tas garsas, kuris nuolat aistringai traukia?

Tai paprasčiausia garsas, kuris mumyse sužadina ir išskiria tam tikrus malonumo hormonus. Tai tikslas, kuris sutampa su visų garso įrašų ir technikos gamintojų bei jūsų mylimo garso konsultanto norais.

Vis dėlto, būtų neteisinga gerą garsą apriboti vien tik malonumo (meilės) poreikiais. Gal mes norime patenkinti kitus mūsų gyvenime reikalingus jausmus, tarkime, ramybę, agresiją, susikaupimą, dvasinę būseną ir kt.

Garsas yra mūsų evoliucijos dalis. Tai ne tik aplinkos suvokimo priemonė, bet ir išlikimo sąlyga. Gamtos garsai yra užprogramuoti primityviose mūsų smegenyse ir sumaišyti su kitais pojūčiais, pavyzdžiui, mes skirtingai girdime, kai matome ką nors jaudinančio (teatre), negu kai esame užsimerkę arba kai ką nors liečiame ar užuodžiame.

Pačių garso dažnių suvokimas nuolat koreguojasi dėl jų tarpusavio stiprumo: žemieji gali nuspalvinti arba visai užgožti aukštuosius. Fizinė ir psichologinė mūsų būklė taip pat gali iškraipyti garsų suvokimą ir jų reikšmę. Tarkime, simfoninio orkestro (kuriame daugiau nei 90 muzikantų) fortissimo vieniems gali sukelti maloniai skausmingą muzikinį orgazmą (meilės hormonai), o kitų gali būti suprastas kaip agresija (baimės, pykčio hormonai) arba vienų ausiai nemalonūs garsai įsimylėjėliams gali skambėti dieviškai. Ir galų gale garso suvokimo neobjektyvumą gali lemti mūsų klausos aparato nuovargis, kvaišalai bei stresas, garso kokybės lūkesčiai.

Žinau, ką galvojate: iš kur mes galime žinoti, ką mes iš tikrųjų girdime ir ar mus tie garsai tenkins vėliau? Na, iki galo to niekada nesužinosime, bet su truputėliu (daug) drausmės, kantrybės ir meilės bei racionalumu galime priartėti prie aukso vidurio, kuris mums padės produktyviau ir ilgaamžiškiau augti kartu su savo garso sistema.

Pasiekti tikslui naudosime seniausiai žinomą metodą: kad suprastume, ką turime, lyginsime, ką žinome, su tuo, ko nežinome. Tai nebus mokslinė disertacija, o tik melomanams (audiofilams) skirtas praktiškas procesas, pagrįstas daugiau fizikos principais ir patirtimi nei lūkesčiais ar teorijomis. Tikiuosi, kad aistringas, bet sveikas protas nugalės.

Ką mes žinome apie garsą? Fiziškai pakankamai daug: garsai egzistuoja dėl to, kad atsiranda garso šaltinis, sklidimo terpė ir gavėjas. Pirminis garso šaltinis yra dažniai, kryptis ir intensyvumas. Antrinis – sužadintas pirminio šaltinio sąveikos su aplinka (atspindžiai, kurie priklauso nuo patalpos matmenų ir medžiagų) ir tarp pačių dažnių (sumavimas ir neutralizavimas).

Sklidimo terpė dažniausia yra oras, statybinės medžiagos.

Gavėjas – mes. Yra gausybė fizinių ir medicininių žinių, kurios išaiškina, kaip mes suvokiame dažnius ir jų kombinacijas ir kaip mes atskiriam tikrą gyvą garsą nuo gyvumą imituojančio dirbtinio garso.

Ko nežinome? Kas iš tikrųjų yra įraše, ar aparatūra perduoda tai, kas yra įraše, ar kambarys ir kiti daiktai nesujaukia atkurto garso tikrumo, ar mes patys esame tos aparatūros garso suvokimo kliūtis. Kartu turime išmokti, kaip įjautrinti ne tik techniką, kad išryškintų pakitimus, bet ir save, kad girdėtume, kas mums svarbu.

Nuo šiol, „garso aparatūra“ bus technikos pagrindiniai komponentai (įskaitant kabelius), o „garso sistema“ bus aparatūra su visais priedais: atramos taškai, kambarys, baldai, elektra, filtrai, garso pasyvus ar aktyvus sugertuvai arba sklaidytuvai, kiti modifikatoriai, įrašai, jūsų ausys ir gal… žmona.

Nuo ko pradedam? Ogi nuo savęs pačių: turime žinoti, ką, ko ir kaip klausytis gyvo ar atkurto garso, kaip pagerinti testų patikimumą, kad išvados būtų patikimos. Tik tada galėsim spręsti, ką daryti, kad mūsų garso sistemos kokybė pagerėtų, kiekvieną kartą ką nors pakeitus. Dažnai jau pirmieji pakeitimai, investavus 10 % aparatūros vertės, pagerins jos skambesį 90 %.

Algirdas Čypas su žmona

 Iki geresnio garso. Algirdas.

Baigiamoji Algirdinė (BA): Greičiausias būdas pagerinti garsą yra „bonkė“ vyno, pora draugų ir 100 dB. J

There are no comments yet

Why not be the first

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 47 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Cambridge Audio EDGE NQ

Labai geras tinklo grotuvas – Cambridge Audio EDGE NQ. Išties geras, juolab kad kokybiškų tokio...