Apie muziką ir akustiką

 (STUDIO archyvas; ištrauka iš dr. Artašeso Gazariano straipsnių ciklo „Muzika ir akustika“)

Anksčiau publikuotais straipsniais iš STUDIO archyvo norėjau parodyti, kas mano galva, turėjo didžiausią įtaką dabartinėms audiofilų tendencijoms Lietuvoje. Šįkart apie tai, kas įkvėpė intelektualesnius pokalbius ir diskusijas apie garso techniką ir muzikos atkūrimą. Kalbu apie dr. Artašesą Gazarianą, kurio straipsnių ciklai „Muzikinio garso prigimtis“, „Garsas ir emocijos“ bei „Muzika ir akustika“(I ir II dalys) privertė ne vieną skaitytoją žvilgtelėti į muzikos atkūrimą giliau ir neapsiriboti muzikos įrašais bei garso aparatūra. Jūsų dėmesiui – ištrauka iš straipsnio „Muzika ir akustika“.

Man jau seniai buvo akivaizdu, kad posakis „muzikos magija“ – ne šiaip gražūs žodžiai. Tai reiškinys, kuris neabejotinai egzistuoja gyvenime. Vėliau supratau, kad ši magija atsiskleidžia klausantis tik gyvos arba kokybiškai ir iš gerų įrašų atkuriamos muzikos.

Prireikė daug pastangų, kol sužinojau, ką iš tiesų reiškia „kokybiškas muzikinių įrašų atkūrimas“. Tą suvokti man padėjo išsilavinimas bei patirtis, ir visgi save laikau tik diletantu. Tiesa, šioje sudėtingoje srityje net diletantų yra labai mažai. Todėl dalijuosi su draugais melomanais žiniomis, kurias pavyko atrasti ir suprasti.

Prieš daug metų buvau labai nepatenkintas akustinėmis sistemomis, kurias buvo įmanoma įsigyti Tarybų Sąjungoje. Todėl išliejau daug prakaito bandydamas pasigaminti tobulas akustines kolonėles pats. Prigaminau jų per 20 komplektų ir visos buvo skirtingos. Tuo metu dirbau didelėje radijo gamykloje, taigi neturėjau problemų prireikus įvairių specifinių medžiagų ir komponentų. Technologijos taip pat man buvo prieinamos. Ieškodamas gero garso kaip aklas kačiukas vis bandžiau ir bandžiau, domėjausi, skaičiau žurnalus ir vėl bandžiau… Galop pamačiau, kad šį tą pasiekiau – skambėjo jos jau neblogai. Visgi liko paslaptimi, kodėl vienos kolonėlės sugeba skleisti tokį emociškai jaudinamą garsą, o kitos – ne. Negalėjau to paaiškinti nei sau, nei kitiems. Atrodo, dabar galiu tai padaryti, bent jau iš dalies.

dr. Artašes Gazarian (Vido Biveinio nuotr.)

Garsas, per kurį atsiskleidžia muzika

Pradžioje pakartosiu kelis jau gerai žinomus dalykus. Iš muzikinių įrašų su techninėmis priemonėmis atkuriamas garsas turi būti pakankamai tikroviškas. Tik tuomet jis gali daryti tą emocinį poveikį, dėl kurio muzika ir egzistuoja. Garso tikroviškumą vertina ne mūsų ausys, o smegenys. Per kelis milijonus evoliucijos metų jos išmoko įvertinti bet kurio girdimo garso tikrumą pagal priegarsių spektrą ir signalo vienareikšmę lokalizaciją. Jeigu bent viena harmonika, pakitus jos dažniui ar fazei, nuplaukia nuo tos vietos, kur ji turėtų būti, ji bus iškart atskirta kaip svetimas, trukdantis signalas. Ir pats kastruotas pradinis signalas, šitaip praradęs savo obertoną (nebeturėdamas jo tinkamoje vietoje), irgi tampa jau kitokiu signalu. Jeigu bent vieno garso šaltinio lokalizacijos mechanizmo duomenys nesutampa su kitų mechanizmų duomenimis, toks signalas pasąmonėje prilyginamas triukšmui ir atmetamas kaip klaidinantis. Taip yra todėl, kad visi tie mechanizmai veikia tuo pat metu ir kartu vertina, iš kurio taško atsklinda garsas. Mūsų sąmonė šiems procesams gali ir pasipriešinti. Pavyzdžiui, žmogus perskaito CD etiketės užrašą ir mano žinąs, kad groja, tarkim, Gidonas Kremeris aiškiai nurodytoje vietoje – Vilniaus filharmonijos salėje… Bet klausant įrašą pasąmonė vis vien sako – tokio garso nebūna, tai netikras įvykis, nusispjauti, kas parašyta ant etiketės… Emocijų nebus! Mūsų smegenys moka atskirti natūralų signalą net labai didelio triukšmo fone. Kai signalas nėra natūralus ar bent pakankamai realistiškas, jis praranda požymius, pagal kuriuos gali būti išskirtas ir pripažintas tikru. Tokiu būdu jis pavirsta triukšmo fono dalimi ir paskęsta jame. Smegenų sugebėjimas apdoroti garsinę informaciją tiesiog stulbina. Milijonus kartų silpnėjančios harmonikos ar milijonus kartų silpnesnio už tiesioginį signalo atspindžiai puikiai atpažįstami ir atitinkamai įvertinami pasąmonėje. Net didelėje kompanijoje mes puikiai atpažįstame balsą žmogaus, kuris tuo metu mums yra įdomus (šis sugebėjimas vadinamas coctail party fenomenu). Tai padaro mūsų smegenys, kurios priima visą ateinančių signalų košę, suranda joje ir išskiria būtent tą turinį, kuris šiuo momentu yra svarbus. Pakanka tik kaip nors jas nukreipti. Tai įmanoma fokusuojant dėmesį į vieną konkretų tembrą (pavyzdžiui, į pažįstamo žmogaus balsą tarp kitų balsų bankete arba tik į violončelių partiją, grojant simfoniniam orkestrui). Taip pat galima fokusuoti žvilgsnį ir taip nukreipti klausymo mechanizmą. Visa tai lengva pastebėti, gyvai klausant choro: geriau girdisi būtent į akiratį patekęs dainininkas ar dainininkė. Tai padaryti gali kiekvienas. Aišku, žmonių klausa nėra vienoda. Tačiau ausies jautrumo skirtumai – tai smulkmena palyginus su smegenyse išlikusia garso analizavimo galia.

Koncertų salėje, priklausomai nuo vietos, kurioje esame, mūsų ausis pasiekia tūkstančius kartų daugiau arba mažiau garso energijos, ir tai daro visai nereikšmingą įtaką girdimumui ir mūsų emocijoms. Smegenys veikia kaip smart zoom (išmanusis vaizdo mastelio keitiklis): jeigu ausies jautrumas mąžta ar blogiau girdisi dėl kitų priežasčių, tai signalas tiesiog sureikšminamas tiek, kiek reikia. Skambant gyvai muzikai, tuo pat metu skamba ir pagrindiniai natose nurodyti tonai, ir šaltinio rezonansai, ir jų harmoniniai priegarsiai (iki begalinės aukštumos užpildantys visą tonų diapazoną), ir tų pagrindinių tonų bei priegarsių atspindžiai, aplinkos rezonansiniai tonai, tų rezonansinių tonų priegarsiai ir t. t. Gimęs šaltinyje garsas plečiasi, auga, dauginasi, kartojasi, keičia savo tembrą ir veido išraišką, stumiasi su kitais garsais, kartais konfliktuoja su jais, susijungia net su savo paties nuo ko nors atspindėtomis bangomis, sustiprėja ar išnyksta vienoje ar kitoje diapazono vietoje. Bet visame šitame „chaose“ įvyksta tik tai, kas turi įvykti. Mūsų smegenys tai atidžiai seka. Ten, kur gimsta emocijos, įprastai patenka tik tie dalykai, kurie perėjo smegenų kontrolę ir buvo pripažinti tikrais. Tačiau per vadinamąją antrinę signalinę sistemą gali atsitikti ir taip, kad emocijas sukelia ne realus garsinis įvykis, bet tikrus įvykius ir su jais susijusius prisiminimus sužadinantis signalas. Aparatūra dažnai čia nedaro jokios įtakos. Pavyzdžiui, klausant gerai pažįstamos muzikos automobilyje, galima pajusti malonumą tiesiog prisimenant, kaip ji jaunystėje skambėjo gyvai ir jaudino. Šiuo atveju emocijas kelia ne muzika, o prisiminimai… Tai irgi yra gerai. Blogai yra tada, kai nebejaudina niekas…

Žmogų supančiame garsų mišinyje viskas buvo natūralu, kol XX amžiuje atsirado žmogelis inžinierius su savo tikro garso aparatūra, apkabinėta viską daugiau ar mažiau tiksliai matuojančiais ampermetrais ir voltmetrais. Bet smegenys nėra nei ampermetras, nei tobuliausias skaitmeninis oscilografas, jos – milijardus kartų jautresnė ir tikslesnė priemonė. Žmogui daug reikšmės teikia dalykai, apie kuriuos radioelektronikos specialistams net neteko girdėti. Tiems, kurie daug išmanė apie techniką ir nežinojo apie smegenų veiklą, geras muzikinis garsas visada buvo tikras stebuklas ir paslaptis, kad ir ką rodydavo ampermetrai. Jis lieka stebuklu ir dabar. Tai, kas jau suprasta, tėra tik maža dalelė to, ką dar norėtųsi suprasti.

Visame pasaulyje yra tik pora šimtų profesionalų, kurie šios temos nagrinėjimui paskyrė savo gyvenimą. Dauguma jų – neuropsichologai. Jie jau žino, kad beveik nieko nežino, o rimtesni atradimai dar tik laukia. Ačiū Dievui, mus vis dar supa natūralūs gamtos, žmonių, tramvajų, automobilių, staklių ir muzikos instrumentų garsai. Kad ir kaip paradoksalu, nenatūralų garsą kuria tik garsui atkurti skirta aparatūra, visi kiti įrenginiai (indaplovės, skalbimo mašinos, statybiniai mechanizmai ir t. t.) tiesiog natūraliai skamba taip, kaip jie ir turi skambėti. Nebūtų garsiakalbių, stiprintuvų ir kitos specialiai natūralaus garso imitacijai skirtos įrangos, nebūtų ir jokių problemų dėl garso realistiškumo, nenatūralūs garsai mūsų aplinkoje paprasčiausiai neegzistuotų. Nors ir keista, garsinė pasaulio nekaltybė buvo pažeista vos prieš šimtą metų, o tai tik akimirka žmonijos istorijoje. Mūsų smegenų evoliucija tęsėsi 5–7 milijonus metų, jau prieš 1–2 milijonus metų jos buvo visiškai tokios pat kaip ir dabar. Elektroninio garso epocha dar per trumpa, kad smegenys galėtų tinkamai pasikeisti ir prisitaikyti. Mums dar bent milijoną metų teks gyventi su gamtos ir Dievo sukurta fantastiška ausų ir smegenų garso analizavimo galia – jos dar ilgai neleis savęs mulkinti.

Visą straipsnį „Muzika ir akustika“ rasite čia.

 

 

 

 

 

48 Comments

  • Česlovas P. parašė:

    Jei e-Studio nusprendė pakartoti autoriaus teiginius, kuriuos jis nesiruošia taisyti, skaitytojus turiu įspėti, kad jie neteisingi.
    Perskaitėme štai tokį:
    “Smegenų sugebėjimas apdoroti garsinę informaciją tiesiog stulbina. Milijonus kartų silpnėjančios harmonikos ar milijonus kartų silpnesnio už tiesioginį signalo atspindžiai puikiai atpažįstami ir atitinkamai įvertinami pasąmonėje. Net didelėje kompanijoje mes puikiai atpažįstame balsą žmogaus, kuris tuo metu mums yra įdomus”

    Akcentuodamas žmogaus klausos ypatumus, autorius mus veda link to, kad muzikos atkūrimo aparatūrą reikia vertinti ne inžineriškai, bet klausant. Nors mintys įvilktos į dailius žodžius, nutylima, kad žmogaus klausa labai ribota. Didelėje kompanijoje reikiamo žmogaus balsą nepalyginamai kokybiškiau galime išskirti ne ausimis, bet panaudojus technines priemones. Seniai žinome, jog net kitoje gatvės pusėje esančio viešbučio kambaryje tylų pokalbį pro uždarus langus galima pasiklausyti. Langų stiklas praleidžia garso bangų dalį, tereikia kryptinio mikrofono ir atitinkamo stiprintuvo. Ausimis tokio pokalbio negirdėsime, bet spec. žinybos puikiausiai sužino, apie ką tolimame kambary-je buvo šnekama ir kas ką pasakė. Net jei pokalbis vyksta muzikos fone, įrašą galima filtruoti, išski-riant kalbą ar kalbėtoją. Tas pats ir didelėje kleginčioje kompanijoje – žymiai kokybiškiau norimą kalbą galime klausyti ne ausimis, bet prietaisais!

    Taip pat nesmagu skaityti tokį bakstelėjimą:
    “Žmogų supančiame garsų mišinyje viskas buvo natūralu, kol XX amžiuje atsirado žmogelis inžinierius su savo tikro garso aparatūra, apkabinėta viską daugiau ar mažiau tiksliai matuojančiais ampermetrais ir volt-metrais. Bet smegenys nėra nei ampermetras, nei tobuliausias skaitmeninis oscilografas, jos – milijardus kartų jautresnė ir tikslesnė priemonė.”

    Nesunku įrodyti, kad visus svarbiausius GAS parametrus prietaisais galima išmatuoti nepalyginamai tiksliau, nei ausimis. O jei šiandien kažko nežinome, tai mūsų pareiga dalyką ištyrinėti ir pritaikyti atitinkamą matavimo metodiką.
    Mano išvada tokia: kai matuojame atskirus parametrus prietaisais, turime nepalyginamai didesnį tikslumą ir jautrumą, lyginant su mūsų klausa. Akustikos mokslas leidžia parametrus apjungti į visumą ir objektyviai įvertinti įrenginį. Svarbiausia, inžineriniai metodai leidžia ištirti GAS objektyviai.
    Ausimis ir smegenimis pasikliauti, deja negalima, nes tai neobjektyvu. Tuolab šiuolaikinės rinkodaros sąlygomis, kai aplink tiek daug suinteresuotų „specialistų“.
    Ausims palikime prigimtinę paskirtį – džiaukimės Muzika!

    Mane nustebino ir tai, kad autoriaus studijoje tebematome naudojant visakryptes akustines kolonėles. Nei dipolinėmis (atvirosiomis arba elektrostatinėmis), nei tuo labiau visomis kryptimis garsą spinduliuojančiomis AS instrumentų lokalizacijos (scenos) perteikti neįmanoma. Čia atsiskleidžia kitas autoriaus nesuvokimas – muzika ir jos atkūrimas yra visiškai skirtingi ir nesusiję dalykai. Deja, nemažai „specialistų“ mano, kad atkūrimo sistema turi spinduliuoti garsą taip, kaip ir muzikos instrumentai – visomis kryptimis. Tai didžiausia klaida, Bičiuliai! Kai kam tokios visakryptės AS iš tiesu sukuria įspūdį – “vau!, kaip plačiai skamba muzika, instrumentai lyg ore pakibę..!”
    Deja, ilgiau paklausius, tampa aišku, kad girdime nenatūralų skambesį.

    Siunčiu prieššventinę taikingą žinią – gal praėjus 5 metams autorius čia patikslins savo išvadas?
    Aš norėčiau…

    • Antanas M parašė:

      Kitaip tariant – visi pirkite Nidas ir i ausis isistatykite kamscius, kad to bjauraus garso negirdėtumėte. Kiek galima taskytis i visas puses! Net tokius grazius dalykus kaip vintage rojus sugebėjo marmaladais ap…..!!!!

      • Česlovas P. parašė:

        Suprantu jus, AntanaiM – sunku įvertinti profesionalių AS skirtumus, jei pats klausai buitines. Arba reiktų pateikti suprantamus argumentus. Siūlyčiau perskaityti referatus lietuviškai: http://nida.nida-audio.com/lt/about-gas/ Gal tai padėtų? Arba pasidomėkite profesionaliais dvijuosčiais monitoriais Exclusive 2402, visa serija Kinoshita studijinių monitorių, JMF-Audio garso sistemomis arba Westlake Audio „Tower-12“ AS. Visos jos dvijuostės su 15“ ŽD draiveriais ir ruporais. Tokios AS naudojamos daugelyje Pasaulio studijų įrašams kontroliuoti, todėl abejonių kilti neturėtų.
        Kadangi NIDA aktyvinė, joje pritaikytos naujovės, šios sistemos potencialas dar didesnis.

        Jei esate vilnietis Antanas Mieliauskas:
        -pagilinkite žinias apie akustiką ir taupykite pinigus, be kurių kelio į aukščiausią kokybę nerasite;
        -prieš rašydamas, pasitarkite su sąžine;
        -kiekvienas gimstame ir su Velniu, kurį privalome kontroliuoti;
        -turite pakankamai gyvenimiškos patirties, o jūsų garso sistemos nėra prastos – nusiraminkite ir dalinkitės savąja patirtimi.

        • Tadas parašė:

          Česlovai,

          Jeigu garso įrašų profesionalus ir jų naudojamą techniką laikote etaloninėmis, tai kodėl dauguma šitų profesionalų pagamintų įrašų yra prastos ir netgi blogos kokybės? Gal todėl, kad dauguma tų profesionalų yra gan žemo lygio ir nereiktų jų nuomonės laikyti vienintele teisinga?

          Aš nesakau, kad jūsų aukščiau išvardinti kolonėlių gamintojai yra neverti dėmesio, tačiau ar nėra per drąsu save statyti šalia ar net aukščiau jų, tepagaminus porą kolonėlių? Pripažinimas yra užsitarnaujamas. Taip pat ir puikūs garso atkūrimo gaminiai nesukuriami tiesiog “iš lempos”, o tam prireikia ne vienų metų tobulėjimo ir ne vieno prototipo. Daug kam viso gyvenimo tam neužtenka, o jūs tik pyst ir jau Olimpo viršūnėje norite būti. Ne tik kad naivu ir pernelyg optimistiška, bet ir narciziškumo kvapelis jaučiamas.

          • Česlovas P. parašė:

            Tadai,
            – nesvarbu kokios kokybės įrašai ir kokia muzika ar garsas įrašytas, atkūrimo sistemų požiūriu įrašai visad yra ĮDEALŪS. Tikiuosi suprantate, kad kalbame apie įrašyto signalo atkūrimo kokybę, bet ne apie kažkurio koncerto įrašo kokybę?

            – akustikos požiūriu, muzika yra tik dalis triukšmo, o triukšmo net nereikia įrašinėti mikrofonais – jį galime generuoti fiziškai ar net “matematiškai”. Tokiu būdu galime išvengti įrašymo studijų, apie kuriuos užsimenate įtaką ir tyrinėti tik atkūrimo sistemų darbą. Kokybiškai triukšmą atkurianti sistema kokybiškai atkurs muziką. Kitų variantų man sutikti dar neteko, todėl mokslu aš pasitikiu;

            – Stradivarijaus smuikas pilnai atsiskleisti gali tik talentingo atlikėjo rankose. Suprantama, kad įrašų studijose irgi dirba įvairių sugebėjimų žmonės. Aš juk rašiau ne apie žmones, o apie priemones! Studijose visad stengiamasi naudoti, pavadinkime – “inžineriškai optimaliausius” įrenginius. Pigiose studijose bus naudojami pigesni, didžiausiose – brangesni įrenginiai.
            Tik niekur nebus naudojami maitinimo laidai po 15 tūkst. USD/vnt., nebenaudojami naudojami LP grotuvai, atvirosios arba visakrypt4s AS arba garsiakalbiai su sidabro vielos ritėmis…
            Visi tie buitinių sistemų rinkodariniai “atributai” yra sugalvoti ne dėl to, kad pagerintų atkūrimo sistemų darbą, bet pasipelnyti. Galiu pasakyti kitaip:
            kiek jie gerina akustiką, mes galime sužinoti, įvertindami inžineriškai. Kokią jie duoda pridėtinę vertę gamintojams, daugiau galite pasakyti jūs.

          • Tadas parašė:

            Česlovai,

            Jūsų atsakymai, kaip visad, ne į temą. Tai prieštarauja Jūsų deklaruojamiems principams diskutuoti ne literatūriškai, o konkrečiai, inžinieriškai. Uždaviau konkrečius klausimus, tačiau į klausimus neatsakėte, o tik dar kartą pateikėte savo deklaruojamas tezes, kurios nevysto ir negilina diskusijos, o tik nukreipia klaidinga kryptimi. Jei neturit pagrįstų ir logiškų atsakymų, tada taip ir sakykit. O jeigu nesupratot klausimų, tai pakartosiu ir dar paaiškinsiu, kad aiškiau būtų:

            1. Jeigu garso įrašų profesionalus ir jų naudojamą techniką laikote etaloninėmis, tai kodėl dauguma šitų profesionalų pagamintų įrašų yra prastos ir netgi blogos kokybės? Gal todėl, kad dauguma tų profesionalų yra gan žemo lygio ir nereiktų jų nuomonės laikyti vienintele teisinga?

            Į šį klausimą norėčiau atsakymo apie profesionalų profesionalumą, kodėl jų daromi gaminiai nekokybiški ir kodėl mes turėtume jais pasitikėti, kai jie to nenusipelno, nes nesugeba gaminti kokybiškos produkcijos? Dar pakartosiu: jei jie nesugeba pagaminti kokybiško produkcijos, kaip jie gali pasirinkti tinkamą įrangą savo studijoms? Jūsų argumentas, kad jie stengiasi naudoti “inžinieriškai optimaliausius” įrenginius, tikrai nereiškia, kad jie tokius ir naudoja, nes akivaizdu, kad jie nesugeba jų išsirinkti. Nagi, Česlovai, pateikite logišką ir konkretų paaiškinimą.

            2. Aš nesakau, kad jūsų aukščiau išvardinti kolonėlių gamintojai yra neverti dėmesio, tačiau ar nėra per drąsu save statyti šalia ar net aukščiau jų, tepagaminus porą kolonėlių? Pripažinimas yra užsitarnaujamas. Taip pat ir puikūs garso atkūrimo gaminiai nesukuriami tiesiog “iš lempos”, o tam prireikia ne vienų metų tobulėjimo ir ne vieno prototipo. Daug kam viso gyvenimo tam neužtenka, o jūs tik pyst ir jau Olimpo viršūnėje norite būti. Ne tik kad naivu ir pernelyg optimistiška, bet ir narciziškumo kvapelis jaučiamas.

            Jūsų kolonėlės kol kas tėra ypatingos tik Jums pačiam ir vienam kitam iš jas girdėjusių. Nebuvo atlikta nei tinkamų palyginimų su kitų gamintojų kolonėlėmis, nei recenzijų žurnale ar specializuotame forume, taip pat neįtikinot nei vieno pirkėjo ir neturite nei vieno distributoriaus. Kol kas visa Jūsų gaminio vertė tėra Jūsų pačio ir keleto iš girdėjusių pagyrimai. Todėl pūstis ir arogantiškai visus auklėti vos progai pasitaikius nevertėtų, mano nuomone. Ir nepasakokite man apie savo Nidų puikius “white papers”, nes beveik kiekvienas gamintojas tokius puikius juos turi, tačiau rezultatai realybėje labai skirtingi.

            Dėl maitinimo laidų po 15 tūkst. USD kreipkitės ne į mane. O dėl LP grotuvų ir garsiakalbių su sidabro ritėmis tai jūs stipriai klystate. Net iš inžinierinės pusės. Bet ne apie tai juk visa diskusija.

    • Tomas parašė:

      Strapsnis ne man, bet komentatorius Česlovas P visai be smegenu. Pats su savimi pykstasi. Tiek daug parase apie nieka. Citatos istrauktos apie viena, o jis apie kita. Labai rugstus tipas. Su reikalu is gramofono ismete.

      • Donce parašė:

        Nelabai supratau – tau trukdo gyventi Česlovas? Tai neskaityk jo komentarų ar kitų jo minčių, ir nereikės nervuotis ir pergyventi. Reikia žiūrėti kas aplink save vyksta, savo darže.

      • Česlovas P. parašė:

        Jūsų emocingą vertinimą vienas bičiulis-rinkodaros specialistas vertina taip: „Česlovai, bet kokia kritika yra vanduo ant tavo girnų! Jei kažkas rašo be argumentų, pyksta, kritikuoja, reiškia – pavydi, bijo ir vertina“.
        Ir jūsų paminėtas „Gramofono“ redaktorius ne išimtis – aš jam dėkoju.

    • Algis parašė:

      Aš daug metų domiuosi muzika ir tobulinu aparatūrą. Atrodo jau skamba tobulai… einu Palangoje, parke išgirstu grojanti smuikininką, prisėdęs užkaifuoju. Koks skambesys! Grįžęs namo įsijungiu aparatūrą ir pasileidžiu tą patį smuiką. Už kelių minučių išjungiu, man pasidaro graudu – nu taip baisiai skambėjo. Nors atrodo viską dariau inžinieriškai. Tai nutiko senokai, tuomet ir supratau, kad geriausias prietaisas tai ausys. Dievas davė mums ausis, jausmus, emocijas ir jokie prietaisai nesusilygins su šia Dievulio dovana. JOKIE. Darydamas įvairius bandymus, atrodo viską inžinieriskai, nu turėtų tikrai geriau skambėti, numetu lituoklį ir įsijungiu, ir vėl kažkas ne taip atrodo, nu tikrai turėtu būt super, juk aš viską padariau, pagerinau ir vėl kažkas ne taip. Taip kad ausys pagal mane yra geriausias prietaisas. Prašau tiktai nepykt jei ką įžeidžiau. Algis
      P.S. Aš savo muzikos klausymo kambarį dariau pagal prietaisus, tai klaidas jau taisau kelis metus 🙂

      • Donce parašė:

        Jūs teisingai, Algi, rašote, bet manau, kad negalima lyginti gyvo smuiko garso su įrašytų smuiku. Gyvas garsas yra gyvas, o įrašai yra įrašai.

      • Česlovas P. parašė:

        Jūsų, Algi jausmingi pergyvenmai suprantami, bet galiu papildyti bičiulio DONCE mintį.

        1. Bet kokio natūralaus garso įrašyti ABSOLIUČIAI kokybiškai neįmanoma. Taigi, ir atkurti galime tik signalą, bet ne smuiką ar vaikišką tarškalynę.
        Kitaip sakant, mes čia diskutuojame apie įrašą, kuris VISAD yra įdealus. Štai kodėl natūralus garsas ir jo atkūrimas yra atskiri dalykai.

        2. Turint progą, padarykite eksperimentą, lygindamas toje pačioje aplinkoje įrašytą instrumentą su kokybiškos garso sistemos atkūrimu toje pačioje aplinkoje. Aš manau, kad jei Palangoje, stovėdamas už medžio kamieno (kad nematytų akys) klausysite gyvo smuiko ir įrašo per, tarkime “Meyer Sound” monitorius, skirtumas bus visai nedidelis.
        Įvertinus ką paminėjau 1 p., garso atkūrimo sistemos turi didžiulį potencialą perduoti visus muzikos niuansus.

        3. HighEnd parodose stenduode kartais matome grojant muzikantą, o po kažkurio laiko – ten pat padaryto įrašo. Tokius dalykus paprastai demonstruoja profesionalių AS gamintojai. Pasikartosiu – skirtumas tarp grojimo ir įrašo nežymus. Su dideliais orkestrais taip nepaeksperimentuosime, bet jūsų minėtas smuikas yra įveikiamas dalykas.

        Pasakysiu daugiau – aš to skirtumo į galimybę veltui klausyti bet kada ir bet kokią gyvą muziką nemainyčiau!
        Šokiruoju jus?
        Atsakymas paprastas – garso atkūrimo sistemos turi nuostabiausią išradimą – garso reguliatorių!
        Bet kuris instrumentas gali groti tik labai siaurame dinaminiame diapazone, todėl net mažieji instrumentai mus greit išvaro iš proto (pavargstame). Matyt neatsitiktinai koncertų trukmė valanda ar dvi.
        Kokybišką muzikos atkūrimo sistemą galime klausyti beveik be pertraukos, ji žymiai mažiau mus vargina…

  • Omni parašė:

    Viskas su inž.Č komentarais aišku. Tačiau, kodėl visi kas klausė Nidas sako, kad garsas be “vidurių”, plokščias ir neįdomus. O ten kas parašyta jo puslapy, atsiliepimai, tai kodėl dauguma išsižada savo žodžių.

    • Česlovas P. parašė:

      Ir jūs nesugebate atskirti inžinerijos nuo meno, muzikos atkūrimo nuo pačios muzikos.
      „Viduriniai dažniai“ yra techninė sąvoką, kurią galima įvertinti matuojant. Jei viduriniųjų trūksta ar jų per daug – nesunku sistemą atitinkamai sureguliuoti. „Plokšti viduriai“ labiau tiktų meno ar medicininiam vertinimui.

    • Česlovas P. parašė:

      Atsiliepimus apie NIDA stengiuosi sukaupti kuo įvairesnius. Bet kuris jūsų, perskaitęs http://nida.nida-audio.com/lt/category/opinions/ suvokia, kad parašė įvairiausių profesijų ir skirtingo amžiaus žmonės: Fizikas, garso inžinierius ir muzikantas, Kompozitorius, muzikantas ir muzikologas, Radijo inžinierius, Filosofijos daktaras, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas ir buvęs autorinių radijo laidų apie džiazą vedėjas, Muzikos mylėtojas su 30+ metų stažu, Vilniaus universiteto fizikos doktorantas, Elektroninių sistemų projektuotojas ir kokybiško garso gurmanas, Baldų dizainerė ir konstruktorė.
      Atsiliepimų autorių minčių neredaguoju, už atsiliepimus pinigų nemoku. Paviešinti kontaktiniai duomenys, todėl galite bendrauti su atsiliepimų autoriais, pasitikslinti detales. Štai specializuotų žurnalų apžvalgose skaitome pasikartojančias liaupses. Argi kas matėte, kad ten parašytu blogą atsiliepimą? Kartojasi tekstai, visi įrenginiai tik patys geriausi!
      Kažkodėl muziką jie atkuria skirtingai…

  • Donce parašė:

    Ir kas ten taip išsižada tų žodžių apie Nidas?! Kažkur žiniasklaidoj? Gal būtų galima nuorodą į tai?

  • Omni parašė:

    O kas tas Nidas nusipirko? Jau pora metų kaip apie jas girdžiu, o niekas taip jų ir nenori, neįsigijo sau… Taip išeina, kad giria tik tie kam jų nereikia 😀

    • Česlovas P. parašė:

      Dėl NIDA pardavimų bičiulį OMNI galiu nuraminti – labiausiai džiaugiuosi tuo, kad dabar muziką galiu klausyti kaip niekad kokybiškai. Argi man gali pridėti daug džiaugsmo vienos ar kelių sistemų pardavimas, jei dabar viską turiu ir esu Laimingas!?
      Pardavus turėsiu 6 mėnesius lindėti dirbtuvėse, surinkant ir derinant sekančią sistemą – neviliojanti perspektyva…

  • Donce parašė:

    Turečiau tiek pinigų, kad nereiketų skaičiuoti, tikrai įsigyčiau. Tik labai maža maža maža dalis žmonių, mėgstančių ir vertinančių gerą garsą, turi pakankamai pinigų įsigyti tokias kolonėles ar panašias. Tai kur ta nuoroda, kur girdeję Nidas, atsisako savo žodžių?

  • Omni parašė:

    O kur daugiau matete atsiliepimus apie Nidas jei ne gamintojo puslapyje. jei kos zurnalist kur ispausdino, kokiam zurnale, tai tik megejo sapaliones. O visi sutikti zmones ta pati kalba. Vilniuje tai tikrai.

    • Donce parašė:

      Nelabai suprantu! Čia gatvėje sutikti žmonės kalba ar kažkokie asmenys su padėtimi ar turintys “svorio” muzikos pasaulyje? Aš daugiau manau, kad čia daugiau kalba mūsų pavydas, užkoduotas genuose. Man tik įidomu, jei jau tokios nieko verto kolonėlės, tai kokios stovi pas patį? Ir už kokią kainą?

  • Darius parašė:

    Uch kaip užvyrė aistros!O gal Lietuviškas pavydas?
    Special Omni: http://www.youtube.com/watch?v=FN6uNbzGR7I
    Visiems skeptikams galiu pasakyti,kad tai aukštos klasės akustika su kuria galima drąsiai nugyvent savo likusį gyvenimą.

  • "Žinovams" Dariui su Donce parašė:

    Išdygo staiga du nauji “specialistai”, Darius & Donce, kaip Pilypai iš kanapių.

    Dariui galiu pasakyti, kad tu pats ir gyvenk su tokia “aukštos” klasės akustika savo likusį gyvenimą. O psichologijos konsultacijos apie pavydą pačio nieks neprašė – galime patys pakonsultuoti.

    O Doncei galiu atsakyti, kad ne vienas turime mes gerų sistemų, ir brangių taipogi, todėl Česlovo teoriniai kliedesiai ir jais remiantis pagamintos kolonėlės mūsų nei stebina, nei žavi. Stebina tik labai aukšta vien nesveiku Česlovo apetitu pagrįsta jų kaina.

  • Orakulas parašė:

    1) “Didelėje kompanijoje reikiamo žmogaus balsą nepalyginamai kokybiškiau galime išskirti ne ausimis, bet panaudojus technines priemones”
    2) “Seniai žinome, jog net kitoje gatvės pusėje esančio viešbučio kambaryje tylų pokalbį pro uždarus langus galima pasiklausyti”.
    3) “Tas pats ir didelėje kleginčioje kompanijoje – žymiai kokybiškiau norimą kalbą galime klausyti ne ausimis, bet prietaisais!”
    Tai jau ne paranoja, tai iškrypimai!
    Dar kartą perskaitykite šį, didijį inžinieriaus komentarą ir viskas bus aišku!

  • Darius parašė:

    Sakot stebina aukšta kaina?O Focal Grande Utopia ar Wilson Alexandria kaina ko gero jau nestebina.
    Manote,kad aukštos klasės įrenginiai gali,turi,privalo kainuoti centus?
    Gyventi su tokia akustika,kaip ir su Aston Martin one-77 ar Bugatti Veyron Super Sport norėčiau.Tik norai neatitinka galimybių.Bet aš galiu pasidžiaugti kas gali sau tai leisti.

  • Orakulas parašė:

    Focal Grande Utopia, Wilson Alexandria, Aston Martin one-77, Bugatti Veyron Super Sport ir Česlovas production. Na ir pasitikėjimas savimi, toks Napoleoniškas 😀

  • Česlovas P. parašė:

    Dar trumpai apie dalyką.

    e-Studio reportaže „Svečiuose pas dr. Artašes Gazarian“ matome garso atkūrimo sistemas. STUDIO straipsnyje autorius taip pat rašo ne apie muziką, kaip meno rūšį, bet apie kokybišką muzikos atkūrimą ir žmogaus klausą. Todėl mano recenzija yra į temą.
    Kai nuotraukose matau „Bolzano Villetri“ TORRE, negaliu neprisiminti pačias brangiausias visakryptes MBL sistemas. Klausiau „101E Radialstrahler“ ir dvi „101 X-treme“ skirtingose GAS (pastarųjų komplektas kainuoja virš 200 tūkstančių eurų), tačiau visos jos blogai atkuria muziką. Nesvarbu, vertinsime šias top-lygio visakryptes ausimis ar matavimais, rezultatas bus vienodas – tokios sistemos instrumentų lokalizacijos (scenos) atkurti negali! Tai nusako ne Česlovas, tai parodo mokslas, Bičiuliai! Galiu Jūsų paklausti – turėjau apie tai tylėti? O gal kukuoti ditirambus ar madingai “laikinti” viskam ką čia perskaitau? Kadangi protingieji salonų pardavėjai nepaprotina vadovus teisingai pasirinkti įrenginius, aš ar Jūs turime teisę parašyti savo nuomonę. Turiu progą pasakyti, kad bičiulis Artašes G. man yra vienas simpatiškiausių Tėviškės rinkos dalyvių, todėl tekstas nukreiptas tik į kai kurias jo išsakytas mintis. O kai jums, skaitytojai mano nuomonė bus nebeįdomi, arba e-Studijo paprašys – neberašysiu.

  • Česlovas P. parašė:

    Savo požiūrį į GAS apibūdinau STUDIO Nr.3(4). Straipsnio “Mano sistema” kopiją galite parsisiųsti iš http://nida.nida-audio.com/lt/about-gas/ Jei turite kitą nuomonę, būtų gerai ją pagrįsti.

    Pabaigti vėl norėčiau taikingai.
    Maskvos Lomonosovo universitetą baigęs ir nuo STUDIO laikų mums retkarčiais parašantis Audrius Šulcas yra pasakęs – “Česlovai, Lietuvoje yra tik vienas kokybišku muzikos atkūrimu sergantis kolektyvas. Visi pralaimėsime, jei susipyksime ir išsivaikščiosime – saugokime jį!”. Vertinu šias mintis, ilgiuosi Audriaus Š. prasmingų tekstų apie GAS…

    Linksmų Kalėdų, Bičiuliai!
    Ypatingi komplimentai oponentams – rašykite, plėtokite e-Studio!!!

  • Regina parašė:

    O aš taip supratau. Apie Muziką ir akustiką rašytojas norėjo tik įtikinamai pasakyti, kad nereikia idealios muzikinės klausos norint suprasti muziką. Ir ta sudėtinga technika skirta ne tik genijams, bet ir grot arba dainuoti nemokantiems, nors muziką mylintiems žmonėms. O tas pirmas komentaras tai tikrai piktas. Kažką parduoti nori arba savo pirkėją įkalbėti. Kaip Gariūnuose visus peršaukti bando. Tai faktas.

  • Donce parašė:

    Atsakau kažkam, kas savęs neįvardijo. Nesu aš joks specialistas, o tik paprastas melomanas, turintis šiek tiek patirties kaip gali skambėti muzika ir kaip aš norėčiau ją girdėti. Tik tiek.
    Jei atvirai, net nežinau kiek kainuoja Nidos, bet man ir neįdomu. Kiekvienam savo, todėl apie tokias kolonėles galiu tik pasvajoti arba apie Focal Grand Utopia (pas mane namuose stovi Focal Electra). Man tikrai netrukdo gyventi ir mėgautis muzika brangi aparatūra. Turėsiu daug pinigų, stovės ir pas mane tokios kolonėlės – ir Nidos, ir Focal Grand Utopia.

  • Darius parašė:

    Skaitau kai kurių komentarus ir man iš ties darosi liūdna.Kada pagaliau išmoksime pagarbiau pažvelgti į žmogaus rankomis sukurtą gaminį,kuris dar priedo yra iš Lietuvos.Ar tai dažnas įvykis?Mes labai mėgstam liaupsinti užsienio gamintojus,o ypač jei dar kokiame specializuotam žurnale jis bus apkarstytas žvaigždutėmis ar kokio įtakingo rašeivos komentarais.
    Bet jei tik kalba pasisuka apie Lietuvos gamintojus,tuoj pilamos pamazgos.
    Man būtų labai smalsu pamatyti visų skeptikų komentarus jei staiga NIDA atsirastu kokiam STEREOPHILE žurnalo pristatyme.

    • Donce parašė:

      Dariau, jei atsirastų kokia recenzija ar apžvalga STEREOPHILE žurnale, dauguma vadinamųjų lietuviškųjų audio “guru” mirtų iš pavydo – pradedant nuo Gramofono redaktoriaus ir visos jo palaikymo komandos iki įvairių salonų vadybininkų (buvęs Muzikos Magijos, dabar kitame salone besidarbuojantis vadybininkas – vienas iš pavizdžių).

  • Mindaugas parašė:

    Čia ne tik karšta, bet ir su idomumu perskaičiau Artašes, o taip pat Česlovo, Dariaus, Tado, AntanoM tekstus. Nuvilia nepagrįstos anonimiškos replikos, kurios naudos skaitytojams neduoda. Todėl e-studio redakcija turėtų sugalvoti kaip jas filtruoti.
    Jei čia bus dalykiškumo atmosfera, aš čia lankysiuos dažniau.

    Visus sveikinu su Kalėdomsi. Ypatingi linkėjimai ir padėka Česlovui!

  • Darius parašė:

    “Pasakysiu daugiau – aš to skirtumo į galimybę veltui klausyti bet kada ir bet kokią gyvą muziką nemainyčiau!
    Šokiruoju jus?”
    Na čia Česlovai yra ginčytinas reikalas.Asmeniškai aš klausymosi savo aplinkoje,kad ir su labai gera audio sistema nedrįsčiau lyginti gyvo garso koncerto.
    Aišku dauguma koncertų akustiškai yra “neįgalūs” tai faktas,bet muzikantų emocijos,bendravimas su publika tai atperka.Nes tai vyksta čia ir dabar.Kiekvienas klausytojas tampa maža dalele viso vakaro show.
    Rodos šimtus kartų klausytos METALLICA dainos Siemens Arenoje skambėjo visiškai kitaip.Kada plieskiant liepsnoms iki lubų 11 000 žmonių traukia master of puppets žodžius to neįvertint negali.

  • Česlovas P. parašė:

    Tadui jau atsakiau (žiūr. aukščiau), bet atsakymas jo netenkina. Nieko blogo – oponentams susišnekėti neprivalu… Ten jis taip pat pateikė naują mintį apie PRO (profesionalios) ir buitinių sistemų ypatumus.
    Parašysiu savo nuomonę, kuri gali būti įdomi kietiems:

    1. Studijose naudojamas AS galima skirstyti į 3 klases: mažosios (artimojo akustinio lauko), vidutinės ir didžiosios. Jei lyginti su buitinėmis, tai pirmosios būtų lentyninės, antrosios – grindinės AS. Didieji studijiniai monitoriai paprastai montuojamos sienoje. Griežtai šnekant, buitinių analogų čia neturime, bet juos lyginti galime su jautriausiomis didžiausiomis buitinėmis AS.

    2. Studijiniams įrenginiams svarbesnė kokybė, bet ne kaina. Buitinių AS kaina gali būti labai įvairi, nes čia dar labiau skiriasi pirkėjo poreikiai. Dabar išskirčiau tai, kad buitinių sistemų gaminama nepalyginamai daugiau nei PRO, todėl analogiškų parametrų buitinių įrenginių savikaina yra žymiai mažesnė. Netgi vertinant tai, kad PRO įrenginiams keliami mažesni reikalavimai apdailai, buitinių AS gamintojai turi žymiai palankesnį faktinį ekoniminio efektyvumo lauką.

    3. PRO įrenginiai konstruojami mokslo, o šiuolaikiniai buitiniai – daugiau rinkodaros pagrindu. Pirmieji turi apibrėžtus parametrus, naudojami tik naujausi mokslo pasiekimai. Buitinių įrenginių rinkodara nukreipta į pardavimus, o techninės charakteristikos seniai yra antraeilis dalykas.

    4. PRO įrenginių kainų dispersija nedidelė (iki 10 kartų), o buitinių – milžiniška (tūkstantį kartų kainų skirtumas nėra riba). Pirmąją galima pagrįsti, o buitinių sistemų kainą patikrinti ir įvertinti praktiškai neįmanoma.

  • Česlovas P. parašė:

    Apibendrinsiu teiginius kitais žodžiais:
    – PRO sistemos atspindi akustikos inžineriją. Techniškai sakome – jos yra didžiausio linijiškumo sistemos. Pasižymi tolygiausia dažnine, mažiausiais iškraipymais, kokybiškai atkuria instrumentų lokalizaciją, turi didžiausią dinaminį diapazoną;
    – buitinių sistemų įsprausti į kažkokius rėmus nepavyks. Kadangi ne mokslas diktuoja buitinių įrenginių pažangą, gaminamos visokios dipolinės (elektrostatinės ir atvirosios), hibridinės, visakryptės ir dar labiau egzotinės sistemos. Lempiniai įrenginiai arba LP grotuvai seniai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, bet vis dar gaminami. Ką jau kalbėti apie jungiamuosius laidus – vien jų turime neaprėpiamą jūrą…
    – apžvelgus PRO AS kainyną, galime sakyti, kad mažųjų monitorių kaina yra apie 5000 USD (Westlake Audio „BBSM-6“ ir Genelec „8040A“ kainų vidurkis), vidutiniųjų – 11000 USD (BBSM-10 ir 1037C kainų vidurkis). Didžiasios su 15“ draiveriais atitinkamai kainuoja 18000 USD.

  • Česlovas P. parašė:

    Dabar apie tą patį konkrečiomis iliustracijomis.

    Lentyninės Focal „Diablo-Utopia“ kainuoja virš 14000 USD, nelabai daug didesnės AN/E „Sogon“ – 125000 USD, o analogiško jautrio didžiųjų buitinių AS kainą net sunku apibrėžti – milijonas USD tikrai ne riba! Esame matę dvijuostes su nedideliais draiveriais auksiniuose korpusuose už 7 mln. dolerių.
    Be kainų, problema dar tame, kad deklaruojami pagerinti parametrai. Akustikos fizika neleidžia patikėti, kad AN/E „Sogon“ ar pigesnės Audio Note „AN-Spe“ gali turėti 97 dB jautrį. Nei garsiakalbių ričių sidabras, nei iš PRO pasiskolintos išorinių filtrų idėjos tokių parametrų pasiekti neleidžia, bičiuli Tadai! Ar ne čia reiktų ieškoti atsakymo, kodėl Audio Note konstruktorius P. Qvortrup kalba ne mokslo, bet HighEndinėmis alegorijomis apie nieką? Jei Tadas manyje mato narciziškumą, tai kuris yra didesnis narcizas?
    Dar daugiau klausimų kyla apžvelgiant stiprintuvus. Buitinių gamintojai įsikibę laikosi paprasčausių lempinių SE topologijos su keliomis lempomis – tokie geriausi! Kiti gamina pradinius stiprintuvus su 40 lempų, nes būtent jie Geriausi! Magnat MA400 yra hibridinis su lempa, bet kodėl svarbu ją parodyti per skylę priekio panelėje, didinti įrenginio kainą? O yra ir tokių buitinių įrenginių, kur lempa yra, tačiau ji signalo neapdoroja, ji pajungta tik kad skleistų malonią šilumą ir šviesą.
    Brangiausi PRO stiprintuvai nepalyginamai pigesni už buitinius brangiausius. O ką ir kalbėti apie laidus…

    Išvada paprasta –
    jei tikslas yra turėti kokybiškiausią muzikos atkūrimą už mažiausią kainą, renkantis iš buitinių sistemų gamintojų produkcijos reikia vadovautis ne ausimis, akimis ar kaina, bet mokslo žiniomis. Turime suprasti, kad rinkos dalyvių tikslas priešingas, todėl didesnioji jų dalis su šia nuomonę sutikti nenori.

    • Tadas parašė:

      Česlovai,

      Tiek PRO, tiek buitinės akustinės sistemos gaminamos su tikslu uždirbti. Todėl rinkodara yra vienodai svarbi abejais atvejais. Tačiau PRO sistemos yra įrankis ir naudojamos pinigams uždirbti, todėl profesionalai nesišvaisto pinigais jas įsigyjant, nes tai įtakoja jų produkcijos savikainą. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl daugelio PRO įrenginių kainų diapazonas nėra labai platus.

      O buitines sistemas žmonės perka kitų tikslų vedami ir jie negalvoja apie tai, per kiek laiko sistema atsipirks ir t.t., todėl ir kainų diapazonas toks milžiniškas. Buitinėms sistemoms keliami visiškai kitokie reikalavimai, nei PRO sistemoms, todėl nereikėtų jas tarpusavyje lyginti kainų prasme.

      O Jūsų kritika Audio Note atžvilgiu tai tik parodo dalyko neišmanymą. Peter Qvortrup nėra ir niekada nebuvo konstruktoriumi, aukšto jautrio versijos AN-E 97dB/W/m jautris yra realus, išmatuotas ir akustikos fizikos dėsniams neprieštarauja, o naudojamų Audio Note gaminiuose detalių savikaina yra ženkliai didesnė, nei didžiosios daugumos gamintojų, įskaitant Accuphase.

      Narcisizmo apibrėžimai štai čia ir puikiai Jus apibūdina, gerbiamasis:

      Term “narcissism” is used to describe the pursuit of gratification from vanity, or egoistic admiration of one’s own physical or mental attributes, that derive from arrogant pride.

      Narcissistic personality disorder (NPD) is a personality disorder in which a person is excessively preoccupied with personal adequacy, power, prestige and vanity.

  • Česlovas P. parašė:

    e-Studio suteikė progos mums čia susitikti parašyti savo nuomonę, tačiau šiandien pajaučiau – laikas baigti! Nusiraminti kviečia ir situacija, reikia puošti eglutes, ruoštis artimųjų susitikimui prie Kūčių stalo.

    Nuoširdžiai dėkoju nepažįstamajam DONCEI ir Dariui už palaikymą. Algiui ir Mindaugui – už nuomonę. Taip pat oponentams, skatinantiems čia diskutuoti.
    Geriausi linkėjimai Jums, mieli e-Studio skaitytojai ir Muzikos mylėtojai!

  • Raimondas Celencevičius parašė:

    Net nežinau, ar mane nuvilia ar linksmina, bet lankytojų – tai tikrai pritraukia. Beje, aš galiu ne tik matyti komentuotojų IP adresus, patikrinti, kurie eina per Proxy serverius, bet ir nesunkiai pagal rašymo stilių numanyti, kas yra komentaro autorius, net jei jis ir bando mėtyti pėdas. Tą man leidžia ilgametė darbo patirtis su įvairiais žurnalais, tarp jų ir STUDIO, bei nuolatinis bendravimas su audiobendruomene, jos veiklos stebėjimas.

    Šiuo metu dabartinis http://www.e-studio.lt variantas yra mano asmeninis tinklaraštis (blog‘as), mano kurto projekto – žurnalo STUDIO atgarsis. Aš nieko negaminu, nieko neperku ir nieko neparduodu. Tiesiog dabartinis variantas skirtas el. žurnalo, orientuoto į garso techniką ir vartotojų elektroniką, komercinėms galimybėms ištirti ir įvertinti, taip pat duomenims surinkti siekiant sukurti optimalų el. žurnalo formatą.

    Su pagarba

    Raimondas Celencevičius

  • GSP parašė:

    Ten kur Ceslovas ten karas, kaip iprasta ir nuspejama :/

    Su sventemis visus.

    • Donce parašė:

      Nėra jokio karo, mielas GSP, tai tik diskusija. Džiaugiuosi, kad yra tokių protingų žmonių kaip Česlovas, o jų tikrai trūksta. Visus su Šv. Kalėdomis!

      • Antanas M parašė:

        Ne karas, o sąmyšis, nes pirmame inžinieriaus P. komentare buvo gerokai prasilenkta su sveiku protu, arba tikslingai, su kaži kokiais užmojais užsipultas autorius.
        Man čia panašu į laiškus išgalvotam draugui, arba išgalvotam klientui. Maniau kad e-studio tik ČP ruporas, kol negavau paaiškinančio komentaro, todėl vėl parašiau.

    • Česlovas P. parašė:

      GSP dėkoju už pirmąjį laišką ir gražų pasveikinimą 🙂

      Kariauti aš nesiruošiu. Kadangi akustikos srityje turiu patirties ir žinių, kartais pareiškiu savo nuomonę. Perskaityk nuo pradžių ir suprasi ką norėjau pasakyti. O apie karus siūlyčiau diskutuoti su oponentais, kurie iki šiol nuomonės apie AG straipsnį taip ir neparašė. Gal ir tu neieškok ko nepametęs, o parašyk nuomonę apie ausis ir muzikos atkūrimą?

      Kadangi ne pirmą kartą ir ne tik čia mane pavadinai didžiausiu kariūnu, keli sakiniai apie tai.

      1. Man nepatinka, o Tėviškės GAS mylėtojams nėra naudos, kai LT forumuose diskusijos laukas apima vieną klausimą – “Ką man pirkti?”. Suprantu, kad tie klausimai yra komercinio forumo “Gramofonas” penas, tik iš to labai mažai naudos. “Gramofone” pozicijas tvirtai laiko būrelis suinteresuotų rinkos dalyvių, o tai mažina muzikos lylėtojų pasitikėjimą savo jėgomis, neskatina mokytis. Rezultate matome lyg kokią pelkę, kurioje seniai nieko įdomaus nebenutinka.

      2. Man patinka, kai forumuose dalyviai rašo savo vardu. Visad stengiuosi rašyti atsiskleidęs ir kitus skatinu taip rašyti. Matome, kad čia karingiausi yra OMNI, ORAKULAI ir panašūs aktyvuoliai, apie akustiką negalintys sakinio parašyti. Tikslas man seniai aiškus – jie nori išravėti mokslą, kol jis dar nespėjo sudygti! Po kažkiek laiko tokie nusiramina, tyliai patys maitinasi žiniomis ir tik prisivalgę, retkarčiais atsiriaugėja ar pirsteli… 🙂
      Tik kodėl tu, GSP akustinių sistemų gamintojas renkiesi tą patį kvailių kelią?

      3. “Gramofone” mane užblokavo dėl formalios priežasties – aš neatsiprašiau tavęs, dalyvi GSP dėl to, kad viename poste parašiau “Gediminas Gaidelis”. Tada galėjai parašyti – “Manes neįžeidė, nes ir esu Gediminas Gaidelis!”. Deja, anąkart neparašei, todėl esi krūvoje pas “suinteresuotus rinkos dalyvius”, prieš kuriuos nukreipta ir mano plunksna.
      “Elektronika” forume geriau, nes ten mažiau komercijos, protingesni moderatoriai. Kas gausis čia nežinome, bet pradžia nuteikia optimistiškai.
      Gal įvyks persilaužimas ir turėsime vietą brandesnėms diskusijoms?

      Štai toks būtų atsakymas ir palinkėjimas tau, ponaiti Gediminai Gaideli.

  • Donce parašė:

    Gerb. Antanai, nemanau, kad buvo užsipultas straipsnio autorius. Kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę ir komentarus, ir kiekvienas turi teisę jais tikėti, priimti ar apeliuoti. Jeigu nebus tokiu žmonių kaip Česlovas, nebebus įdomu audio bendruomenėje, kurioje ir taip trūksta protingų žmonių. Visiems palinkėčiau dvasinės ramybės ir tolerancijos kiekvienam žmogui ir kuo mažiau lietuviškojo pavydo, užkoduoto mūsų genuose.

  • Darius parašė:

    Česlovas atlieka švietėjišką darbą akustikos srityje.Jo straipsniuose parodomas kitas kelias, daug racionalesnis be pagražinimų,ezoterikos ar kitų šiais laikais madingų epitetų.
    Suprantama, ne visiems šiais laikais reikalinga audio sistemos kokybė,dar didesnė bėda jei norima gauti pigiai ir kokybiškai.Yra ir tokių kuriems svarbiausia,kad papuoštų kambario įnterjierą.

    Pagrindinis credo “klausyk savo ausimis,akimis ir išsirink savo sistema!” nieko nenutuokiančiam žmogui skamba iš ties sąžiningai.Klausysi tu!Žinoma, faktas kaip blynas,bet jei pasidomėjus tik salonų adresais, o ne kuo remiantis atsirado įrenginiai ar kas stovėjo prie įštakų, galima giliai įkristi duobėn.
    Sakot nusišneku?Atsiverskit Skelbiu.lt ar forumo Gramofonas “asmeniniai skelbimai” ir pamatysit.Kai kurie žmonės net metų neišgyvena su savo sistema o ji jau pardavime už pusę kainos.Dažnas tai traktuoja kilimu į aukštesnį lygį (madingas posakis audiofilijos žargonu).Nesiginčysiu,gal ir taip.O gal permažai domėjausi kas iš ties yra akustikos įnžinerija?
    Nesu advokatas ir nieko liaupsinti nesiruošiu.Pačiam teko tai patirti savo kailiu ir padaryti įšvadas.

  • Donce parašė:

    Asmeniškai nepažįstu nei Dariaus, nei Česlovo, bet jiems visiškai pritariu. Geriau semtis išminties ir informacijos iš tokių žmonių, nei sėdėti prie kompiuterio ir “vaidinti” išmanančiu audio srityje, kritikuoti kitus, nei pačiam dalintis tikra informacija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

More 47 posts in Apžvalgos category
Recommended for you
Cambridge Audio EDGE NQ

Labai geras tinklo grotuvas – Cambridge Audio EDGE NQ. Išties geras, juolab kad kokybiškų tokio...